Mėnesio archyvas: 2014 m. liepos mėn.

Tapybos darbų paroda

Liepos 29 dieną Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, galerijoje „Prie knygų“ vyko Ričardo Ničajaus tapybos darbų parodos, skirtos autoriaus 60-mečiui, pristatymas.

Menininkas, tik su jam būdingu kuklumu, papasakojo apie kūrybą, savo džiaugsmus ir rūpesčius, trumpai pristatė parodą. Tapytoją jubiliejaus proga sveikino Upytės kunigas dr. Gediminas Jankūnas, rajono vicemeras Antanas Pocius, Upytės seniūnas Giedrius Koženiauskas, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ir gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ atstovai, draugai, buvę kolegos mokytojai ir kiti, kuriems artimas Ričardas Ničajusir jo tapyba. Buvusi mokytoja Rita Švelnienė paskaitė straipsnį „Piešti, vadinasi mylėti“, išspausdintą1972 m. birželio 10 dienos rajono laikraštyje „Tėvynė“, apie gabų menui Panevėžio 6-os vidurinės mokyklos abiturientą Ričardą Ničajų.

Nors paveiksluose mažai daiktų, už tai daug erdvės mintims ir filosofijai, nėra religijos ženklų, bet jaučiamas sakralumas.Darbai, skleidžiantys harmoniją, priverčiantys nusiraminti ir susimąstyti, fleitos garsai, užlieję parodos patalpą paukščių čiulbėjimu,nuskraidino į kitą pasaulį – vizijų ir šešėlių, ramų ir paprastą, be streso ir skubėjimo…

Pasveikinę su gražiu jubiliejumi, padėkoję už Upytės krašto garsinimą ir palinkėję kūrybinės sėkmės, grįžome į kasdienybę, bet jau su nauja viltimi, kad net liūdesį galima matyti šviesų, tokį, kokį jį mato dailininkas tapytojas Ričardas Ničajus.

Jurgita Zalatorienė

DSC01831-1 DSC01836-1 DSC01867 DSC01892 DSC01906DSC01937 DSCN3778 DSCN3798

Skaitykite toliau

Atlaidai ir Kraštiečių šventė Upytėje

Liepos 20-ąją Upytėje vyko šv. Marijos Magdalenos atlaidai ir Kraštiečių šventė.

Iškilmingas varpų skambesys, gausi procesija ir pilna Upytės šv. Karolio Boromiejaus bažnytėlė bylojo, kad vyksta atlaidai – katalikų šventė, suteikianti atleidimą Dievo akivaizdoje, ramybę ir gyvenimo džiaugsmą. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratoriaus Eugenijaus Troickio aukojamos mišios, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios choras, kurį pakvietė upytiečiams gerai žinomų ir gerbiamų Antano ir Stefanijos Knizikevičių sūnus Vytautas, giedantis tame chore, kūrė ypatingą nuotaiką. Minioje buvo galima pamatyti ir Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį, kuris sveikinosi ir bendravo su žmonėmis. Kunigas Gediminas Jankūnas pašventino paminklą, nugriautą, užkastą, atrastą ir Liepos 6-ąją atstatytą šventoriuje. Po šv. Mišių, malda nuraminę sielas, kunigo dar kartą maloniai paraginti, dauguma tikinčiųjų suko link papuoštų vartų Upytės bandymų stoties kiemelyje, kur girdėjosi linksma bendruomenės kapelos muzika ir šurmuliavo amatininkai, pasirengę parduoti savo rankų dirbinius.

Šventės vedėja Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Dalia Greviškienė pasveikino susirinkusius ir priminė Upytės kraštui svarbias datas: 2014 metais sukanka 760 metų, kai pirmą kartą paminėta Upytės žemė, 450 metų, kai šiaurinė Trakų vaivadijos dalis pavadinta Upytės pavietu, 400 metų, kai Upytės seniūnas Jeronimas Valavičius Panevėžyje pastatė namus, skirtus Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvui – šis mūrinis pastatas seniausias išlikęs Panevėžyje. Po gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininko Audriaus Zalatorio sveikinimo, kalbėjo rajono vicemeras Antanas Pocius, bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis, kunigas Gediminas Jankūnas, monsinjoras Juozapas Antanavičius, tradicinių amatų centro, dažniau „šiaudiniu nameliu“ vadinamo, vedėja Aušra Sidorovienė. Poetė ir dramaturgė Dalia Tarailienė, kurios genties šaknys yra Upytės krašte, dalinosi mintimis apie kūrybą, laisvę, bendrystę ir padovanojo savo kūrybos knygelių. Smagu buvo suaugusiems žiūrėti Krekenavos kultūros centro mėgėjų teatro „Avilys“ pristatytą Kristijono Donelaičio „Metų“ ištrauką, kurioje vaidino Stultiškių vėjinio malūno muziejininkė Dalia Mikalauskienė, o vaikams šėlti ant didžiulio pripučiamo batuto. Garsus verslininkas, Pasvalio rajono tarybos narys Rimas Želvys, kilęs iš šalia Upytės esančio Memenčių kaimo, pasveikino susirinkusius, bendruomenės pirmininkui įteikė ąsotį, o kraštiečiams atvežė statinę unikalaus pasvalietiško alaus. Žmonėms sujudus, dar didesnį šurmulį sukėlė „vietinės bobelės“, kurios rėkdamos išaiškino, kokios dėslios jų vištos, kokie geri kiaušiniai ir pakvietė paragauti kiaušinienės ir saldžios sriubos. Užgrojus Panevėžio miesto folkloro ansambliui „Raskila“, šoko ne tik lietuvaičiai, bet ir bulgarė Simona su sūneliu, kol vyras ir tėtis Mindaugas dirbo savanoriškus šventės organizavimo darbus.

Padėkoję šventės dalyviams ir rengėjams, be kurių nebūtų įvykusi šventė, amatininkams ir menininkams, prekiavusiems savo dirbiniais, mėgėjų teatro aktoriams ir muzikantams, linksminusiems susirinkusius, aktyviam jaunimui, buvusiam kartu, džiaugėmės, kad bendri renginiai kuria supratimo ir taikos kultūrą, taip reikalingą bendruomenei.

Jurgita Zalatorienė

IMG_1932 2014.07.20. 026 (Large) 2014.07.20. 047 (Large) 2014.07.20. 126 (Large) 2014.07.20. 183 (Large)2014.07.20. 202 (Large) 2014.07.20. 203 (Large) 2014.07.20. 229 (Large) 2014.07.20. 313 (Large) 2014.07.20. 289 (Large)2014.07.20. 322 (Large) 2014.07.20. 326 (Large) 2014.07.20. 331 (Large) 2014.07.20. 351 (Large) 2014.07.20. 375 (Large)2014.07.20. 383 (Large) 2014.07.20. 391 (Large) 2014.07.20.1 102 (Large)-1 2014.07.20.1 117 (Large) 2014.07.20.1 148 (Large)-12014.07.20.1 181 (Large)-1 2014.07.20.1 1440 (Large)-1 DSCN3581 DSCN3587 DSCN3597DSCN3605 DSCN3628 DSCN3664

Skaitykite toliau

Valstybės dienos minėjimas Upytėje

Liepos 6 dienos pavakarę Upytės ir aplinkinių kaimų gyventojai rinkosi šv. Karolio Boromiejaus bažnyčios šventoriuje minėti Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Dainų šventės rengėjai pakvietė visus liepos 6-ąją pasipuošti tautiniais drabužiais arba jo detale, todėl smagu buvo matyti minėjimo dalyvius, pritariančius paskelbtai Tautinio kostiumo dienai. Pagiedojus Lietuvos himną, istorijos mokytoja Dalia Greviškienė priminė, kad Upytėje 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui buvo pastatytas paminklas, kuris 1964 m. nugriautas, 1989 m. pagal fotonuotraukas atkurtas, trijų ąžuolų pavėsyje stovi iki šių dienų. Atgimimo laikais nesėkmingai ieškota senojo paminklo ir tik 2012 m. vasarą, kasant žemę, maždaug 4 m. gylyje, atsitiktinai rastas nugriautasis. Ilgai svarsčius, kur būtų tinkamiausia vieta, relikviją nutarta statyti bažnyčios šventoriuje. Gerbiamas monsinjoras Juozapas Antanavičius, kunigavęs Upytėje, pasveikino su švente, vaikus pavaišino saldainiais, džiaugėsi atstatytu paminklu ir išreiškė nuomonę, kad nereikėtų atrastojo restauruoti, o palikti tokį – „verkiantį“ ir primenantį žmonėms kultūros naikinimo politiką, kuri neturi būti pagražinama, iš kurios privalome pasimokyti. Apjuosę paminklą žolynų vainiku, nusifotografavome atminimui. Patriotinės dainos, akordeonu pritariant bažnyčios vargonininkei Pranutei Adomaitienei, Karolio Dailidėno prisiminimai apie sovietmečiu paslapčiomis padedamas gėles prie Nepriklausomybės paminklo, mokytojos Dalios Greviškienės atnešta sena Upytės centro nuotrauka išjudino mintis ir kalbas apie dvasingumą ir tautiškumą – demokratinės valstybės vertybes.

Upytės krašto žmones, kaip ir lietuvius visame pasaulyje, sujungė Tautiška giesmė, o laisvą ir nenugalėtą Lietuvą simbolizuojančio paminklo atstatymo šventė buvo puiki proga pasikalbėti ne tik apie kasdienius rūpesčius, bet ir apie svarbius istorijos vingius.

Jurgita Zalatorienė

20140706_21335220140706_213512 20140706_213709 2014.07.06. 001 (Large)-42014.07.06. 007 (Large)-2 2014.07.06. 022 (Large)-1 2014.07.06. 062 (Large)-2 2014.07.06. 069 (Large)-320140706_210139 20140706_211114 20140706_211730 20140706_21241720140706_212447 20140706_213158 20140706_213232 20140706_213300

Skaitykite toliau