Metų archyvas: 2015

Dvaro puota

Gruodžio 28 dieną gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ trečią kartą organizavo jau tradicinę tampančią „Dvaro puotą“ ir pakvietė visus į šventinį vakarą.

Raudono vyno taurė, nuotrauka prisiminimui ir šokiai su betarpišku populiariosios muzikos atlikėju Vaidu Dzežulskiu – puiki dovana tiems, kurie aktyviai dirbo visų labui, arba palaikė dirbančių iniciatyvas atvykdami į renginius, o jeigu negalėjo to padaryti – tai bent širdyje džiaugėsi, kad Upytėje kažkas vyksta. Humanistinės psichologijos pradininkas Abraham Maslow sukūrė „poreikių piramidę“ – be oro, vandens, maisto, šilumos, saugumo, žmogui reikia ir meilės, bičiulystės, bendruomeniškumo. Smagu matyti žmones, kurie yra svarbūs vieni kitiems, suburti bendro įsitikinimo, įsipareigojimo būti kartu ir dirbti tam, kad visiems būtų gera. Baltos žiemos vakaras sujungė ne tik rankas šokio ratelyje, bet ir širdis, nes muzika universali žmonijos kalba.

Užsklandai – lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus mintis: „Ryškiausias vaikystės prisiminimas – sunkios tėvo rankos, raikančios duoną prie stalo. Šis vaizdas persekioja mane visą laiką, ir dabar aš manau, kad jame tarsi sukaupta visa žmogaus gyvenimo prasmė: išdalinti save, atiduoti šilumą, džiaugsmą, meilę, mintis ir visa, ką turi savyje – atiduoti visiems. Toks yra kiekvieno žmogaus pašaukimas“. Laimingų ir bendruomeniškų Naujųjų 2016 metų!

Jurgita Zalatorienė

DSC09812 DSC09820 DSC09823 DSC09832 DSC09838 DSC09843 DSC09845 DSC09851 DSC09863 DSC09874 DSC09875 DSC09891 DSC09904 DSC09915 DSC09929 DSC09939 DSC09945 DSC09949 DSC09957 DSC09986 DSC09998 DSC00034 DSC00061 DSC00114 DSC00127 DSC00133 DSC00136 DSC09652 DSC09772 DSC09800 DSC09804

Skaitykite toliau

Po rudens darbų

Kai nuo laukų nuimamas derlius ir sukraunamas į aruodus,  gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ pakviečia visus į tradicinę liaudišką vakaronę „Po rudens darbų“.

               Lapkričio 27-osios vakarą susirinkę į šventę, pasiklausę vaikų atliekamų dainų, pasigėrėję jaunatviškais šokiais, susirinkusieji buvo nustebinti „iškritusio sniegelio“, kuriuo mergaitės apdovanojo sėdinčius salėje. Bendruomenės pirmininkas Audrius Zalatoris dėkojo žmonėms, kurie savanorišku darbu prisideda prie vykdomų veiklų. Pasidžiaugęs sėkmingai užbaigtu projektu „Aktyvaus poilsio aikštelės įrengimas Upytėje“, kuriam įgyvendinti lėšas skyrė Žemės ūkio ministerija, kvietė visus aktyviai leisti laisvalaikį sportuojant. Pasveikinęs naujai išrinktą seniūnaitę Aureliją Petronienę, palinkėjo sėkmingo bendro darbo. Už gražią iniciatyvą – ąžuolyno pasodinimą ir laimėtą pirmą vietą vienkiemių kategorijoje gražiausios sodybos konkurse, kurį organizavo Panevėžio rajono savivaldybė, padėkojo Giedros Janinos ir Vidmanto Kartanų šeimai.

Renginio vedančioji Aušra Sidorovienė pakvietė UAB Upytės eksperimentinio ūkio dirbančiuosius ateiti į priekį – tai jie patys geriausi bendruomenės rėmėjai rajone. „Upytės žemės“ valdybos narys Vladislovas Vaišvila įteikė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro padėką už paramą. Renginio viešnia sesė Inga artėjant Adventui linkėjo, kad tai būtų ramybės, susikaupimo ir gerumo vienas kitam laikas. Jaunimui į salę įnešus stalą, Dalia Greviškienė jį užtiesė balta staltiese, uždegė vaško žvakę ir priminė Lietuvos regionų valgių tradicijas, neužmiršdama pagarsinti Upytėje gamintų patiekalų, kuriuos pati aprašė straipsnyje „Upytės apylinkės senolių tradiciniai valgiai“. Bendruomenės pirmininkas dėkojo šeimininkėms, kurios dalyvavo konkurse „Mano krašto tradicinis patiekalas“, įteikdamas simbolines dovanėles – rankų darbo saldainius ir linų sėmenų aliejų. Pagal seną lietuvių tradiciją atpjovęs duonos riekę ir padavęs sūnui, pakvietė visą bendruomenės „šeimą“ prie vaišių stalo.

Bendruomenės kapela, kuriai vadovavo Ėriškių kultūros centro meno vadovė Daina Banaitienė, grojo vis linksmiau ir linksmiau, kol galiausiai dainavo visa salė, o šokančių tradicinius lietuvių liaudies šokius vis daugėjo.

Bendras darbas rengiantis vakaronei, smagi šventė, subūrusi bendruomenę  po vienu stogu, parodė, kad gera būti drauge, esame svarbūs vieni kitiems ir kartu galime padaryti daug gražių darbų.

Jurgita Zalatorienė

DSC07628 DSC07644 DSC07681 DSC07702 DSC07728 DSC07772 DSC07776 DSC07795 DSC07815 DSC07825 DSC07834 DSC07835 DSC07851 DSC07886 DSC07900 DSC07918 DSC07928 DSC07935 DSC07995 DSC08039 DSC08053 DSC08130 DSC08141 DSC08167

Skaitykite toliau

Šviesos šventė

Lapkričio 1-ąją po šv. Mišių Upytės šv. Karolio Boromiejaus bažnyčios šventoriuje buvo skaitomos eilės ir dalijami atšvaitai.

Nuo senų laikų žmonės tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, todėl šventųjų ir mirusiųjų pagerbimo dieną žmonės lankė artimųjų kapus. Pamokslo metu kunigas dr. Gediminas Jankūnas šią dieną pavadino šviesos švente, nes uždegę šviesą ir šilumą skleidžiančias žvakes, prisiminimu ir malda pagerbę mirusiuosius, pabendraujame ir su gyvaisiais, susitaikome ir atleidžiame. Ta proga Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos mokiniai Lukas Baltramiejūnas ir Kornelija Vičiutė skaitė mokinių kūrybos eilėraščius ir prozos kūrinėlius. Gera buvo pasiklausyti ir gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ narės Elvyros Gruzdevienės eilių.

Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“. Po skaitymų susirinkusiems mokiniai išdalijo atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes ir atšvaitus-žaisliukus mažiesiems eismo dalyviams.

Kunigas kvietė visus šviesti gerumu, meile, Kristaus dvasia, o dalinusieji atšvaitus linkėjo tinkamai pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu ir šviesti kelyje tamsiuoju paros metu.

Jurgita Zalatorienė

DSC06783 DSC06730 DSC06751 DSC06756 DSC06759 DSC06766 DSC06762 DSC06770 DSC06773 DSC06777 DSC06778 DSC06780

Skaitykite toliau

Būkime saugūs kelyje!

Spalio 5-ąją gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ organizavo akciją „Mokslo metų pradžia saugi visiems“.

Tamsiuoju paros metu eismo įvykiuose dažnai nukenčia pėstieji, kurie neturi atšvaitų. Ruduo – itin pavojingas metas, nes ilgas tamsus paros laikas, blogas matomumas sunkina eismo sąlygas ir reikalauja ypatingo vairuotojų ir pėsčiųjų atidumo. Mokiniai, minėdami Tarptautinę mokytojų dieną, mokytojams, svečiams įteikė šviesą atspindinčias liemenes ir linkėjo, kad mokslo metai būtų saugūs. Upytėje veikiančių įstaigų darbuotojams, gatvėje sutiktiems pėstiesiems ir dviratininkams dovanojo atšvaitus ir ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais ir priminė apie saugų elgesį keliuose.

Gyventojų bendruomenė, dalyvaudama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“ tikisi, kad švietėjiška veikla ir išdalintos priemonės padės gerinti eismo dalyvių saugumą keliuose.

Jurgita Zalatorienė

DSC06010 DSCN0112 DSCN0115 DSCN0116 DSCN0122 DSCN0124 DSCN0127 DSCN0133 DSCN0135 DSCN0138 DSC05607 DSC05609 DSC05612 DSC05615 DSC05621 DSC05628 DSC05630 DSC05635 DSC05660 DSC05995       DSCN0132

Skaitykite toliau

Vasaros džiaugsmai Upytėje

Rugpjūčio 22 dieną grupė keliautojų, dalyvaujančių gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ projekte „Gera gyventi ir kurti čia“, išsiruošė į žygį.

Kelionė prasidėjo prie Kalnelio daugiakamienės pušies, kur Nevėžio upės status krantas ir sausos vasaros metu gerokai nuslūgęs vanduo garantavo ekstremalų įsėdimą į baidares. Plaukdami Nevėžiu, stebėjome poledynmečio laikų palikimą – senslėnio kraštovaizdį su išlikusiomis pasagos pavidalo senvagėmis, Liaudės, Linkavos slėniukais, stabtelėjome ties ta vieta, kur Upytė įteka į Nevėžį. Lėtai tekančioje upėje kerojo plūdenos, kurios tarpais taip užklojo vandens paviršių, kad irkluoti reikėjo nuolat, jeigu norėjai irtis į priekį. Sustoję ties Vadaktėliais pailsėti ir užkąsti, išgirdome triukšmą. Pro šalį plaukiantys klausinėjo, iš kur upės slėnyje atsirado krišnaitai, garsėjantys viešomis eisenomis ir dainomis garbinantys Dievą, o mes atpažinome savo bendruomenės žmones, pasipuošusius prijuostėmis ir baltomis virėjų kepurėmis. Pievelėje patiekti cepelinai su kvepiančiais spirgučiais buvo staigmena, apie kokią galėjome svajoti. Persikėlę per akmenuotas užtvankas ir įveikę apie 20 kilometrų upe, laimingai pasiekėme Krekenavą ir įsikūrėme nakvynei „Girinio take“.

Šiltas vakaras, kurio metu vaikščiodami pušynu gėrėjomės danieliais, glostėme šerną, nusifotografavome prie Rapolo akmens, kepėme dešreles ir bulves, dainavome ir žaidėme, sujungė keliautojus į tokią darnią komandą, kad buvo nebaisus dar vienas iššūkis – naktinis žygis, kai vaikinams užrišamos akys, o merginoms draudžiama kalbėti. Pavargę, bet sveiki ir prisijuokę iki ašarų, grįžome į palapinių stovyklą, ilgai sėdėjome prie laužo stebėdami krintančias rugpjūčio žvaigždes.

Rytą papusryčiavę aplankėme Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą –  keliavome Pojūčių taku, stotelėse atlikome įvairias užduotis, išbandėme vėjo stiprumą sūpuoklėse ir ąžuolo lovą, kūrėme muzikinę melodiją, išmėginome natūralų medžio masažą, drąsiausieji užkopė į apžvalgos bokštą.

Paskutinės vasaros dienos suteikė galimybę prasmingai praleisti savaitgalį, išbandyti save įvairiose situacijose ir dovanojo neblėstančius įspūdžius.

Jurgita Zalatorienė

DSC03046 DSC03071 DSC03219 DSC03235 DSC03268 DSC03297 DSC03306 DSC03337 DSC03381 DSC03413 DSC03451 DSCN9803   DSCN9823 DSCN9838 DSCN9867 DSCN9904 DSCN9908 DSCN9912  DSCN9926 DSC02736 DSC02755 DSC02765 DSC02802 DSC02824 DSC02877 DSC02929 DSC02932 DSC02955 DSC03012

Skaitykite toliau