Autoriaus Archyvai: Alma

Susirinkimas baigėsi „Čičinsku“

Vasario 15 dieną Upytėje vyko gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.
Bendruomenės pirmininkas Audrius Zalatoris pasveikinimo su Lietuvos valstybės atkūrimo švente, pristatė susirinkimo darbotvarkę. Upytės nuotraukos nuo trečiojo dešimtmečio iki šių dienų padėjo prisiminti Upytės istorijos vingius. Susirinkimo viešnia Seimo narė Guoda Burokienė pasidžiaugė pristatytomis 2017 metų bendruomenės veiklomis, pasveikino su švente ir padovanojo Lietuvos istorinę vėliavą ir knygą „100 žvilgsnių Lietuva“, kviečiančią pažvelgti į tai, kas amžina – išmintį, teisingumą, tikėjimą ir meilę. Skaitykite toliau

Menas reikalingas visiems

Sausio 11 dieną gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ organizavo kultūrinę pažintinę išvyką į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą.
Pusšimtis besišnekučiuojančių žmonių, pasižvalgę po vakarėjantį Vilnių, suko link šviečiančių rūmų – didžiausios meninės institucijos Lietuvoje, reprezentuojančios operos ir baleto meną. Kadangi atvyko truputį anksčiau, šventiškai nusiteikę upytiečiai ir jų draugai mėgavosi iškilminga ir jaukia aplinka, grožėjosi didžiulę erdvę užpildančiais šviestuvais. Patogiai įsitaisę didžiojoje salėje, regėjusioje daugybę žymių menininkų, laukė solistų, choro ir orkestro pasirodymo. Jau pirmaisiais muzikos garsais užbūrusi publiką, scenoje karaliavo viena iš dažniausiai atliekamų operų pasaulyje Giuseppe Verdi „Traviata“ (iš it. k. „Puolusi moteris“), Lietuvos operos ir baleto teatro pasirinkta savo pirmajai premjerai dar 1920 m. Kaune. Pasinėrę į muzikos garsus, kartu su dainininkais mintyse niūniuodami populiarias arijas, žiūrovai išgyveno meilės, pasiaukojimo, gyvenimo trapumo jausmą. Scenos meistrai sukūrė šventę ir pavergė publiką muzika, veiksmu ir žodžiu, įtraukė į aistromis verdantį gyvenimą iki paskutinio Violetos atodūsio.
Opera, atlaikiusi šimtmečių išbandymus, nepaliko abejingų ir šį kartą – žmonės džiaugėsi gražia muzika, aptarinėjo šiuolaikiškas dekoracijas, ryškiaspalvius kostiumus ir sakė – „gražu“. „Traviata“ kviečia mąstyti, mylėti ir pajausti, kad gyvenimas irgi yra menas, tik reikia mokėti juo džiaugtis.

Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ narė Jurgita Zalatorienė

Šimtas lietuviškų pasakų

Gruodžio 22 dieną Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje vyko Kalėdinis karnavalas „Šimtas lietuviškų pasakų“, skirtas saviraiškai ir kūrybiškumo ugdymui.
Kasmet vykstantis Kalėdinis karnavalas sutelkė mokyklos bendruomenę bendram darbui – mokiniai, mokytojai, tėveliai kūrė scenarijus vaidinimams, gamino kaukes, interpretavo pasakas, stengėsi perteikti visų laikų bendražmogiškas vertybes ir šių dienų realijas. Prie arbatos puodelio pasikalbėję apie praeinančius metus, mokiniai dūzgė repeticijose, mokytojai dėliojo paskutinius renginio akcentus. Skaitykite toliau

Kalėdų laukimas Upytės seniūnijoje

Gruodžio 1-ąją dieną Upytės seniūnijoje prasidėjo Kalėdų laukimo metas. Upytės tradicinių amatų centre atidaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos narės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda ,,Laikmečio sūpuoklėse“. Amatų centre iki Trijų karalių įsikūrė Angelai. „Vieni tiki, kad jie yra, kiti – ne. Kai kurie mano, kad angelai turi sparnus. Kad ir kaip būtų, manau, kad žinojimas ar bent jau numanymas, jog yra tokia būtybė, suteikia papildomo pasitikėjimo savimi. Angelai keliauja po pasaulį, o svarbiausia, kad žmonėms jų labai reikia. Jie turi nešti žinią. Rengdama šią parodą norėjau, kad žmogus ir angelas rastų sąlytį per simbolinį ženklą“, – kalbėjo autorė susitikimo metu. Skaitykite toliau

Po rudens darbų

Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ organizuodavo vakaronę „Po rudens darbų“ Upytėje. Šiais metais lapkričio 21 dieną bendruomenės narius pakvietė vykti į „slaptą lietuvišką vakaronę su liaudišku vaidinimu“ Skėmiuose (Radviliškio r.).
Šis kaimas nuo XIX a. pradžios turėjo pakelės užeigą, prieš du šimtmečius „traktu“ vadinamą. Traktieriuje keliauninkai pasikeisdavo arklius, pailsėdavo, pavalgydavo ir pernakvodavo, čia lankėsi pats Rusijos imperatorius Aleksandras I su pačia, kaimo vyrai aptardavo svarbiausius reikalus. „Caro gubernijos“ laikais žandarai užsukdavo patikrinti, ar neskamba uždraustoji lietuviška kalba. Legendomis apipintame traktieriuje upytiečiai tarsi sugrįžo į senus laikus – klausėsi šeimininkės Mortos istorijų ir vaišinosi gaspadinių paruoštomis vaišėmis. Kai vaidinime pagal kunigo Matulio pjesę dalis atvykusiųjų tapo artistais, žiūrovai netvėrė juoku – taip visiems linksma buvo. Šokdami lietuviškus liaudiškus šokius, dainuodami dainas, į savo ratelį įsukdami ir užsukusį „žandarą“, upytiečiai linksminosi iki vėlyvo vakaro.
Po rudens darbų gera pasilinksminti kartu su pažįstamais, draugais, kaimynais, vėl kibti į darbus ir laukti naujų susitikimų.

Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ narė Jurgita Zalatorienė