Nebėra linų
Nebėra linų,
Ir jų mėlynų akių.
Širdyje graudu,
Nebematau aš jų.
Anksčiau jie mėlynavo,
Kur tik matė akis,
Jų stiebeliai siūbavo .
Džiaugėsi širdis.
Linų jau nebėra,
Ir jų mėlynų akių .
Širdyje liūdna,
Joje aš verkiu.
Linų jau neaugina,
Nematau jų mėlynų akių.
Širdies jie nedžiugina,
Ir man sunku.
Nebeliko mokyklos
Nebeliko mano mokyklos ,
Ir jos suolų geltonų.
Nebeliko rudos lentos .
Nebebus daugiau ten pamokų.
Ji daug matė mokinių ,
Ten buvo gera ir saugu.
Kai ją prisimenu ,
Ašarą sūrią braukiu.
Nebėra ten sudėtų knygų,
Nebėra mokytojų pirmųjų.
Niekas nebekvies varpeliu,
Daugiau mokinių.
Mano mokyklą uždarė ,
Bet ji buvo visų.
Ji tiek daug man gyvenime davė ,
Aš jai dėkinga esu.
Ji išliks visada,
Man brangi ir miela.
Ji išliks man širdį,
Labai,labai brangi.
Daugiau nebekvies varpeliu ,
Ten niekas mokinių .
Nebebus ten pamokų,
Ir suolų geltonų.
Nebebus ten vaikų balsų,
Ir griežtų mokytojų veidų.
Mintimis ten sugrįšiu ,
Ir klasėse klajosiu.
Nebeliko mano mokyklos ,
Ir jos suolų geltonų .
Nebeliko rudos lentos,
Nebebus daugiau ten pamokų.
Paiimk
Paimk baltą popieriaus lapą,
Švelniai plunksną suspausk .
Tegul ji vėl šneka ,
Ją laikydamas džiaugsmą pajausk.
Paimk į rankas kitą ranką,
Ją švelniai pajausk .
Klausyk ,ką širdis Tau kužda,
Tą žmogų glėbyje suspausk.
Paimk baltą popieriaus lapą,
Ir jame Myliu ……. rašyk.
Paimk artimo ranką ,
Ką jauti pasakyk.
Paimk į rankas Tu plunksną,
Ji tau daug pasakys .
Paimk mylimo ranką ,
Ir ji ilgai dar rašys .