Vilius Masilionis

Ačiū, mama

Už šilumą rankų švelnias glamones,
Už šiltą žvilgsnį, pražiūrėtas akis
Ir pasakas sektas, ir lopšines,
Ačiū tau už bemieges naktis.

Ačiū už pamokas tavo, mamyt,
Kai  mokėmės iki dešimt skaičiuot,
Kad pirmą raidę padėjai rašyt,
Už tai maža tave išbučiuot.

Kad laukei tu mūs prie vartelių,
Kai mes grįždavom iš mokyklos visi.
Ir saulutė nušvysdavo iš tavo akelių,
Mes pareidavom murzini ir basi.

Ačiū, kad nesmerkei už klaidas,
Bet padėjai mums jas ištaisyti.
Atleidai, mama, už mūsų skriaudas,
Stengeis tu jų nematyti.

Ar tą skolą galėsim tau sugražinti,
Kiek mums davei, mama, širdele,
Gal tik stipriai stipriai tave apkabinti,
Kai reiks mums išeiti į savajį kelią?

Gražuolė mano Lietuva

Kokia graži tu,gintaro šalele,
Su savo upėm, kalvom, ežerais,
Žydi kaip stebuklingoji gėlelė
Nepakartojamais  žiedais.

Graži  tu, žeme, gintarine,
Tave papuošia  girios, pievos…
Dainų gražiausių tau supynėm.-
Tepadeda mums Dievas.

Klestėk, žydėk, brangi šalele,
Banguok ir Baltija melsva.
Iš praeties didvyrių dvasią keliam,-
Gyvuok per amžius, būk laisva.

Brangi šalele, tu gražuole,
Tu  mūsų, gintaro Tėvyne.
Tave daug kartų priešas puolė,
Bet narsūs karžygiai apgynė.

Čia mūsų mylimas Panevėžys,
Ir Šventos Kalvarijos, Šiluva.
Pasauly tu gražiausia, Dievaži,
Mūsų gražuole, Lietuva.