Mėnesio archyvas: 2015 m. rugpjūčio mėn.

Vasaros džiaugsmai Upytėje

Rugpjūčio 22 dieną grupė keliautojų, dalyvaujančių gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ projekte „Gera gyventi ir kurti čia“, išsiruošė į žygį.

Kelionė prasidėjo prie Kalnelio daugiakamienės pušies, kur Nevėžio upės status krantas ir sausos vasaros metu gerokai nuslūgęs vanduo garantavo ekstremalų įsėdimą į baidares. Plaukdami Nevėžiu, stebėjome poledynmečio laikų palikimą – senslėnio kraštovaizdį su išlikusiomis pasagos pavidalo senvagėmis, Liaudės, Linkavos slėniukais, stabtelėjome ties ta vieta, kur Upytė įteka į Nevėžį. Lėtai tekančioje upėje kerojo plūdenos, kurios tarpais taip užklojo vandens paviršių, kad irkluoti reikėjo nuolat, jeigu norėjai irtis į priekį. Sustoję ties Vadaktėliais pailsėti ir užkąsti, išgirdome triukšmą. Pro šalį plaukiantys klausinėjo, iš kur upės slėnyje atsirado krišnaitai, garsėjantys viešomis eisenomis ir dainomis garbinantys Dievą, o mes atpažinome savo bendruomenės žmones, pasipuošusius prijuostėmis ir baltomis virėjų kepurėmis. Pievelėje patiekti cepelinai su kvepiančiais spirgučiais buvo staigmena, apie kokią galėjome svajoti. Persikėlę per akmenuotas užtvankas ir įveikę apie 20 kilometrų upe, laimingai pasiekėme Krekenavą ir įsikūrėme nakvynei „Girinio take“.

Šiltas vakaras, kurio metu vaikščiodami pušynu gėrėjomės danieliais, glostėme šerną, nusifotografavome prie Rapolo akmens, kepėme dešreles ir bulves, dainavome ir žaidėme, sujungė keliautojus į tokią darnią komandą, kad buvo nebaisus dar vienas iššūkis – naktinis žygis, kai vaikinams užrišamos akys, o merginoms draudžiama kalbėti. Pavargę, bet sveiki ir prisijuokę iki ašarų, grįžome į palapinių stovyklą, ilgai sėdėjome prie laužo stebėdami krintančias rugpjūčio žvaigždes.

Rytą papusryčiavę aplankėme Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą –  keliavome Pojūčių taku, stotelėse atlikome įvairias užduotis, išbandėme vėjo stiprumą sūpuoklėse ir ąžuolo lovą, kūrėme muzikinę melodiją, išmėginome natūralų medžio masažą, drąsiausieji užkopė į apžvalgos bokštą.

Paskutinės vasaros dienos suteikė galimybę prasmingai praleisti savaitgalį, išbandyti save įvairiose situacijose ir dovanojo neblėstančius įspūdžius.

Jurgita Zalatorienė

DSC03046 DSC03071 DSC03219 DSC03235 DSC03268 DSC03297 DSC03306 DSC03337 DSC03381 DSC03413 DSC03451 DSCN9803   DSCN9823 DSCN9838 DSCN9867 DSCN9904 DSCN9908 DSCN9912  DSCN9926 DSC02736 DSC02755 DSC02765 DSC02802 DSC02824 DSC02877 DSC02929 DSC02932 DSC02955 DSC03012

Skaitykite toliau

Startuoja naujas upytiečių projektas

Rugpjūčio 11 dieną startavo naujas gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“  projektas „Gera gyventi ir kurti čia“, kurį inicijavo Upytės jaunimas, o finansuoja Panevėžio rajono savivaldybė.

Pasirinkę kiek vėsesnį kaitraus rugpjūčio pavakarį, būrys keliautojų dviračiais pasuko link Kalnelio daugiakamienės pušies – valstybės saugomo botaninio gamtos paveldo objekto. Pasigėrėję išskirtinės išvaizdos medžiu, pasirengėme dažasvydžiui – žaidimui gamtoje, kuris suteikia galimybę ne tik sportuoti gryname ore, bet ir atskleisti grupės galimybes apmąstyti taktiką bei strategiją, lavina sugebėjimą greitai priimti sprendimus. Žaidimas nereikalauja specialaus fizinio pasirengimo, jame smagu dalyvauti įvairaus amžiaus žaidėjams.

Vinguriuojančiais miško takeliais atmynę iki Nevėžio, persikėlę unikalios konstrukcijos 37 m ilgio kabančiu „beždžionių tiltu“ Vadaktėliuose, pasiekėme Ustronę, su išlikusiu XIX a. pabaigos svirnu ir jame veikiančiu J.Tumo-Vaižganto ir Knygnešystės muziejumi. Muziejininko Audriaus Daukšos armonikėlės garsai, tvirtas rankos paspaudimas ir paraginimas greičiau įsikurti reiškė, kad esame laukiami. Palapinės nakvynei „išdygo“ gana greitai, o kepamų dešrelių kvapas kvietė spiestis arčiau besikūrenančio laužo. Audriaus Daukšos atliekamos lietuvių liaudies dainos, pritariant raminamąjį terapinį poveikį turinčioms kanklėms, užbūrė savo švelnia muzika. Tyliai, tik malkoms ugnyje traškant, klausėsi susirinkusieji filosofinių pamąstymų apie dvasinę savijautą, amžinąsias vertybes ir gyvenimo prasmę. Nenuostabu, kad daugelio akys nukrypo į tankiu žvaigždžių sietynu pasipuošusį rugpjūčio dangų ir ieškojo laimę nešančių „krintančių žvaigždžių“.

Saulei išsklaidžius naktinio dangaus tamsumą, Audrius Daukša papasakojo apie vietovės pavadinimo kilmę, sodybos ir muziejaus įsikūrimą, knygnešių veiklą, garsų lietuvių rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą ir jo sąsajas su šiuo kraštu. Padėkoję muziejininkui už įdomų pasakojimą ir dvasingą naktį, įteikėme Ričardo Ničajaus tapytą „Angelą“, palinkėjome, kad šis saugotų, padėtų ir neštų ramybę. Atsisveikinę ir sėdę ant dviračių, pasigėrėję Nevėžio vingiais ir atsigaivinę vėsiame jo vandenyje, saugiai pasiekėme savo namus.

Tikimės, kad aktyvi bendra veikla su dvasingumo inkliuzu, sustiprino bendruomeniškumą ir suteikė neužmirštamų vasaros akimirkų.

Jurgita Zalatorienė

DSC00727 DSC00746 DSC00758 DSC00837 DSC00871 DSC00915 DSC00932 DSCN9667 DSCN9707 DSC00964 DSC01011DSC01030

DSC00986    DSC01095DSCN9718 DSC01209 DSC01126 DSC01245 DSC01306 DSC01370 DSC01401 DSCN9547 DSCN9750 DSCN9761 DSC01407 DSC01426 DSC01437 DSC01450 DSC01446 DSC01489 DSC01463 DSC01460 DSCN9798 DSC01548 DSC01543 DSC01519 DSC01531 DSC01594 DSC01610 DSC01619 DSC01624 DSC01553 DSC01677 DSC01220 DSC01816 DSC01883 DSC01874 DSC01835 DSC01983 DSC01976 DSC01893 DSC02086 DSC02053 DSC02129 Skaitykite toliau

Kraštiečių šventė Upytėje

Liepos 26 dieną Upytės Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčioje vyko Šv. Marijos Magdalenos atlaidai, po kurių gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ ne pirmi metai organizavo Kraštiečių šventę.

Ąžuolo lapų vainikais papuošti iškilmingi vartai, tautiniais drabužiais pasipuošusios mergaitės ir smagiai skambanti liaudiška muzika bylojo, kad čia laukiamas kiekvienas. Šventės vedantieji Ričardas ir Gabija pasveikino susirinkusius upytietės Elvyros Gruzdevienės eilėmis. Bendruomenės pirmininkas Audrius Zalatoris padėkojo atėjusiems, rėmėjams ir visiems prisidėjusiems organizuojant šventę. Sveikinimo žodžius tarė kunigas dr. Gediminas Jankūnas, Upytės seniūnas Giedrius Koženiauskas, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Kazimieras Algirdas Budrys, į gimtinę sugrįžęs Pasvalio krašto politikas ir verslininkas Rimas Želvys, Lietuvos lengvaatletė, daugkartinė Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė, parolimpinių žaidynių prizininkė Sigita Markevičienė, padovanojusi organizatoriams Vytauto Žeimanto knygą „Lietuvos parolimpinis sportas 1991–2011 m.“. Linksmai užgrojus Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelai „Vilainiai“, vieni klausėsi gražių dainų, kiti žvalgėsi mugėje, kurioje šurmuliavo ne tik vietiniai prekeiviai, bet ir Anykščių rajono Kavarsko miestelio „Moterų seklyčia“. „Upytės žemė“ dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2015“ ir kvietė į viktoriną apie saugų eismą, dalyvius apdovanojo atšvaitais, krepšiais su šviesą atspindinčiais elementais, vaikai džiaugėsi minkštais pakabukais, liniuotėmis, atvirukais. Vyrai šnekučiavosi, ragavo vietinio aludario Povilo Vingilio ir pasvalietišką Rimo Želvio alų, užkąsdami pyragėliais su mėsa ir karšta kiaušiniene, moterys gardžiavosi Upytės tradicinių amatų centro šeimininkių saldžia sriuba. Vaikai piešė, lipdė molį, iš popieriaus lankstė žalius varliukus, bet labiausiai juos traukė spalvingas pripučiamas batutas, ant kurio buvo galima nemokamai pašokinėti. Netrūko smalsuolių prie kuriančio skulptūrą medžio drožėjo, amatininkai mokė rišti juostas, žiesti molį. Šventės dalyviai mielai pozavo profesionaliam fotografui po svyrančiais beržais. Nutilus dainų akordams, pasigirdo motorų gausmas. Ūžesiui vis artėjant, horizonte pasirodė Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos piloto, į Lietuvą iš Europos ir Pasaulio čempionatų ne kartą parskraidinusį įvairių spalvų medalius, Aurimo Bezaro pilotuojamas malūnsparnis. Iki kulminacinio momento organizatorių išsaugota staigmenos paslaptis – spalvotas kritimo trajektorijas rėžiantis saldainių lietus, laukiančiųjų miniai dovanojo gerų emocijų dozę.

„Upytė čiurlena mano venomis. Čia gimiau, čia užaugau. Čia kapai tėvų… Ir tik čia man gera ir ramu“ – skambėjo Sigutės Markevičienės lūpomis ištarti Aušrinės Audickės surimuoti žodžiai, tarsi patvirtinantys tiesą, kad viskas prasideda nuo gimtinės ir į ją sugrįžti niekada nevėlu…

Jurgita Zalatorienė

Daugiau nuotraukų galite rasti adresu:  https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1640129202867008.1073741830.1603462066533722&type=3

DSC09711  DSC09742 DSC09798 DSC09816 DSC09834 DSC09960 DSCN9511 DSCN9519 DSCN9526 DSCN9529 S      S S S DSC09266 DSC09279 DSC09342 DSC09373 DSC09418 DSC09433 DSC09438 DSC09469 DSC09472      DSC09480 DSC09524 DSC09536 DSC09541 DSC09594 DSC09620 DSC09625 20150726_113253 (Large)      20150726_113646 (Large)2015.07.26. 044 (Large)-1 1 (143)20150726_113018 (Large)20150726_120616 (Large)

1 (147) DSC09508DSC09664DSC09648      DSC09672 DSC09687  DSC09693 DSC09706       DSC09684

  Skaitykite toliau