MEILĖ VISKAM
Tavęs man reikia, kaip tyro oro gurkšnio,
Kaip saulės rytmečio aušros,
Kaip žemės uogos raudonos,
Kaip jūros ošiančios dainos.
Kas aš be tavo meilės būčiau?
Gal tik laukinis padaras gamtos?
Bet žmogumi gimiau ir negaliu nuklysti
Toli nuo prado dieviškos sielos.
Padovanojai man gyvybę
Be išskaičiavimol iš atviros širdies.
Todėl jaučiu tą meilę begalinę
Ir žemėje, ir anapus erdvės.
JŪRA
Baltakasę, žaliaake, jūra mėlyna,
Juk ne veltui išsiliejo
Dangus tavyje.
Jūra- džiaugsmas,
Jūra- meilė,
Jūra- atgaiva.
Jūra, tu mane kap vaiką,
Vėl supi savam delne.
DANGIŠKASIS LAUKAS
Nusileido dangiškasis laukas.
Jis dabar gyvena manyje.
Aš pilna euforijos ir džiaugsmo.
Mano sieloje harmonija gyva.
Aš esu smėlynuole smiltelė,
Lašas pasaulyje vandens,
Aš esu saulutėje švieselė,
Maža plunksnelė ant vėjo didelių sparnų.
Aš esu laisva kaip vėjas.
Svajonės greitos kaip mintis.
Nenugalima tikroji meilė,
O laikas- mano išmintis.
Dairaus į ateitį bekraštę,
Nors man ir žemėje džiugu.
Sugrįšiu vėl, kai bus man leista.
Pasaulis- ratas. Ir viskas sukasi ratu.