Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla vykdo socializacijos projektą „Būsiu tavo draugas 2017“, o gyventojų bendruomenė „Upytė žemė“ – visuomenės sveikatos biuro projektą „Kartu mes – jėga!“, finansuojamus Panevėžio rajono savivaldybės.
Bendradarbiaudami ir suderinę tikslus rugpjūčio 7 dieną grupė nuotykius mėgstančių jaunuolių susirinko į stovyklą. Pasiryžę tris dienas gyventi be mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, sėdo ant dviračių. Stabtelėję Stultiškių Linų muziejuje, pailsėję Ėriškiuose prie tvenkinio, dviračių žygio dalyviai pasiekė Krekenavos stumbryną, kuris, deja, pirmadieniais nedirba, o stumbrų, nuėjusių giliau į mišką, nesimatė. Pasukę link išlikusių partizanų žeminių, vaikai bandė įsivaizduoti kovotojų už Lietuvą gyvenimą. Iki didžiulio Rapolo akmens keliavo „Girinio taku“, kuriame gausu informacijos apie mišką.
Kelionė dviračiais tęsėsi link Krekenavos regioninio parko lankytojų centro. Vyriausiajam specialistui Tadui Čeponiui pristačius ekspoziciją, vaikai išlakstė centro teritoriją, nuo apžvalgos bokšto gėrėjosi Nevėžio slėniu. Po pietų keliauninkai dulkėtu žvyrkeliu pasiekė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų Ustronėje.
Pasistatę palapines visi varžėsi saugaus eismo viktorinoje – gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“ ir moko saugiai elgtis kelyje. Vaikai žaidė medinėmis kaladėlėmis, „akmenukų domino“, „bulvę“ – ir jokių „dirbtinių“ garsų – iki nakties tik vaikų juokas ir keliančių vestuves žiogų svirpimas. Kai prie laužo buvo išdainuotos visos žinomos dainos, kažkas nedrąsiai užvedė Tautišką giesmę ir sulaukė vieningo pritarimo. Būrys jaunų žmonių, pagarbiai sustoję, susikibę už rankų iš visos širdies giedodami Lietuvos himną tarsi sakė, kad mes buvome, esame ir būsime.
Pakilusi saulė po nakties vėsos greitai grąžino šilumą ir vaikai, pėsčiomis nukeliavę trejetą kilometrų iki kabančio „beždžionių tilto“ Vadaktėliuose, pradėjo ekologinį baidarių žygį. Ramiai tekantis Nevėžis staigmenų nežadėjo, tačiau akmenų slenksčius perplaukti nebuvo lengva. Šiukšlių Nevėžyje – tik viena kita plastikinė pakuotė, kurias ištraukė iš vandens. Baidarių žygis baigėsi Krekenavos paplūdimyje – vaikai bėgiojo, maudėsi, vyresnieji prisijungė prie paplūdimio tinklinį žaidžiančių vietinių vaikinų. Grįžę į Ustronę iškylautojai gamino vakarienę – skuto bulves, barstė prieskoniais, pjaustė lašinukus, vyniojo į foliją, kiti per tą laiką išvirė kvapnią žuvienę – daug rankyčių ir darbas greit einasi.
Vakaro vinis – badmintono turnyras, kuriame jėgas išbandė kiekvienas. Kol vieni stengėsi per tinklą permušti plunksnelę į varžovo pusę, kiti sirgo už vieną ar kitą žaidėją. Odeta Baltramiejūnienė, surengusi interviu su nugalėtojais, filmuotą vaizdą išplatino socialiniuose tinkluose – akimirksniu apie turnyrą sužinojo daug žmonių. Filmas po atviru dangumi, fotosesija kviečių lauke su mėnulio pilnatimi, plakato ekologine tema kūrimas ir naktinis žygis užrištomis akimis – veiklos, kuriose buvo juoko ir įsimintinų akimirkų.
Rytinė mankšta, kuriai vadovavo Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto studentas Tomas Zalatoris, galutinai išblaškė miego likučius. Muziejininkas Audrius Daukša papasakojo apie vienintelį Lietuvoje knygnešių muziejų, švietėjo J.Tumo-Vaižganto gyvenimą. Susibūrę prie žvakutėmis papuošto pyrago, sveikino Paulių su gimtadieniu ir dainos žodžiais linkėjo – gyvuok, draugauk, keliauk… Saugiai pasidėję draugų gražiausiais žodžiais primargintus lapelius, pakelyje aplankę Mėnulio akmens skulptūrų parką, keliautojai laimingai grįžo namo.
Mokydamiesi įveikti sunkumus, bendrauti ir bendradarbiauti, padėti vienas kitam, vaikai stiprino pasitikėjimą savimi, augino bendruomeniškumą ir dalinosi emocijomis, kurias daugelis prisimins ilgai, kai kas – ir visą gyvenimą.
Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė” narė Jurgita Zalatorienė
[Best_Wordpress_Gallery id=”18″ gal_title=”Nepamirstamoms_atostogoms_reikia”]