Tapyba ant vandens yra ypatinga dėmesio koncentravimo, minčių nuraminimo, vidinio kūrybinio potencialo atskleidimo terapija, padedanti išlieti emocijas, sutelkti dėmesį, gerinanti emocinę ir fizinę sveikatą, veikia atpalaiduojančiai. Tai gyvas procesas, kuris kaskart kinta ir pulsuoja skirtingais jausmais ir spalvomis. Nėra vienodų jausmų, vienodų žmonių, nėra ir vienodų piešinių – kiekvienas iš jų unikalus ir savitas. Spalio 16 d. bendradarbiaujant su Panevėžio r. visuomenės sveikatos biuro specialistėmis Aušra Rešimavičiene ir Dovile Usevičiūte Upytėje buvo organizuojamas tapybos ant vandens užsiėmimas.
Atvykusi edukatorė Rita Klevinskienė pasakojo, kad ebru menas – tapymas ant vandens – kildinamas iš Senovės Kinijos, kurioje VI amžiuje buvo laikomas žinių mokslu. Šią techniką naudojo gaminant slaptus dokumentus ir net pinigus. Lietuvoje populiarėjantis ebru menas turi lietuvišką pavadinimą – VYTA. Pavadinimo raidės koduoja frazę – veidas yra tavo atspindys, tai siejama su vandens atspindžiu, žmogaus charakterio savybėmis. Lektorė teigė, kad tapymo metu naudojamos tik natūralios, žmogui ir gamtai draugiškos, nekenksmingos priemonės. Dažai gaminami iš dirvožemio, anglies, augalų, metalų oksido, teptukai – iš arklio šerių ir rožės kotelių. Vanduo, ant kurio liejami dažai, sutirštintas jūros dumbliais. Užsiėmimo metu lektorė parodė, kaip išgauti norimą foną, kaip specialiomis lazdelėmis ir šukomis formuoti įvairiausius raštus ir ornamentus, kaip gautą piešinį perkelti ant popieriaus.
Drąsiausi dalyviai ilgai nelaukę puošėsi prijuostėmis, ėmė teptukus į rankas ir liejo dažus. Radosi gražiausi raštai, formos, spalvų deriniai. Iš mažų taškelių vėliau gimė gėlių, žvaigždžių, širdelių formos piešiniai, linijos sukosi, vingiavo, bangavo mėgindamos išlaisvinti mintis, energiją, veržlumą ar jaudulį. „Piešti ant vandens daug lengviau nei ant popieriaus lapo“, – džiaugėsi užsiėmimo dalyviai, išvydę nuostabiai susiliejusias spalvas.
Šaltą rudens vakarą sušilome gerdami karštą čiobrelių arbatą, valgydami sausainius ir šokoladą, stebėdami gimstančius nepakartojamus piešinius, šnekučiuodamiesi ir dalindamiesi gražiausiais jausmais, džiaugdamiesi susitikimu.
Odeta Baltramiejūnienė
