Rudenėlis
Rudenėlis! Rudenėlis!
Krenta lapai pamažu.
Rudenėlio trumpos dienos
Su voratinkliais vorų.
Rudenėlis! Rudenėlis!
Paukščiai išskrenda būriu.
Rudenėlio gražios gėlės
Vysta nuo pirmų šalnų.
Rudenėlis! Rudenėlis!
Vėjas! Debesys pilki…
Rudenėli, lauksiu vėlei,
Nors ir verksi lietumi…
Žvakutė
– Pasakyk, žvakute,
Tu tikrai žinai,
Kam bitutės vašką
Minkė čia nūnai?
– Minkė, nes žinojo,
Kad ateis ruduo.
Gelsvo smėlio kapą
Aplankys sesuo.
O tamsoj ledinėj
Juodame kape,
Kas pašvies jos broliui,
Jei nebus manęs?
Aš vedu per tamsą
Ir šviečiu nakty,
Kad nebūtų liūdna
Skausme ir nevilty.
Tyliai degsiu, šviesiu,
Būsiu naktyje.
Nesudėsiu bluosto
Vėlių kelyje.
Ties rankas į žvakę
Tie, kam jos reikės.
Šiluma ir meilė
Į rankas lašės.
Ruduo
Ruduo. Čeža lapai po kojom.
Vysta gėlės, pakąstos šalnų.
Gervės klykdamos išneša saulę
Ant nuilstančių savo sparnų.
Plaukia debesys. Vėjas nerimsta…
Šniokščia lietūs. Ir daros nyku.
Vakarodami medžiai pravirksta,
Pasiilgę triukšmingų lizdų.