Visvilė Beinaraitė

Lino žiedas

Linai pražydo mėlynai,
Ir pievą papuošė žiedai.
Kai saulė nušvietė laukus,
Nusileido ant žemės dangus.

Penkialapis mažas žiedas
Sutiko rytą su rasa.
O papūtus švelniam vėjeliui,
Susiūbavo lyg banga.

Ruduo jau beldžias į duris…
Nupjautas linas vėl sugrįš.
Papuoš, pagražins namučius,
Aprengs mokyklon vaikučius.

Miškas

Taip miela sielai,
Kai į mišką nueini.
Visus vargus tu pamiršti,
Kai medžių apsupty esi.

Švelniai skambi melodija
Paukščių ir medžių skleidžiama…
Ji nuramina, atgaivina
Ir tu jautiesi lyg sapne.

Eini spygliuotu takeliu
Ir nežinai kur jis nuves,
Tačiau ši paslaptinga nežinia
Kartu ir džiugina, ir gąsdina tave.