TRAPUS ŽIEDELI
Koksai trapus tu, mėlynas žiedeli,
Širdelę džiugini labai trumpai.
Bet taip smagu stebėt kaip žiedas kelias
Į dangų, kur saulutės spinduliai.
Rasos lašeliai taip gražiai sužvilga
Iš ryto, kai nubunda vėl gamta.
Melsvom akelėm pievoj pasitinka
Ir ten, kur girdis vyturio daina.
Kažkur toli gegutė užkukuoja
Ir girdis aidas už žalių šilų.
Sodyboje šunelis dar suloja,
Juk čia gimtinė, čia visur gražu.
Žydėk lineli, džiuginki praeivį,
Mojuok gležnu tuo mėlynu žiedu.
Ir aš sustosiu, kad neverktum gailiai,
Kartu iš ryto su rasos lašu.
JOS VARDAS – LIETUVA
Čia aš gimiau, čia mano žemė,
Ji nuostabi, jos vardas – Lietuva.
Senoliai plūgais arė žemę,
Šienelį grėbė su daina.
Čia nuolat grįžta būriais paukšteliai
Vos tik pasibaigia žiema.
Ir aš einu į savo kelią,
Kur laukia mylinti šeima.
Darželyje žaliuoja rūtos
Ir po langais dar kvepia jazminai.
Taip noris čia ilgiau pabūti
Ir laukt senatvės, kol ateis.
Širdy toks mielas mano kraštas,
Vaikystės takas ir žali beržai.
Išmokytas tėvų gražiausias raštas,
Tos meilės Lietuvai jau niekas nepakeis.