Ir atrodys, kad nieko nebuvo daugiau,
Vien troškimas tasai – su erdvėm susilieti.
Sugrįžtu į tave, Aukštaitijos dangau,
Laukti gimstančio Dievo – ir tylėti, tylėti…
(Jonas Strielkūnas)
2025 metų spalio 9 dieną į amžinybę iškeliavo Ričardas Ničajus – Mokytojas, Dailininkas, Žmogus, mylėjęs savo kraštą ir jo žmones. Ričardas Ničajus gimė 1954 metais Jakutijoje, tremtyje. Kai jam sukako ketveri, šeima grįžo į Lietuvą. Baigęs mokyklą, studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje.
Apsigyvenęs Stultiškių kaime, dirbo Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje dailės mokytoju, laisvalaikiu tapė. Rengė savo kūrybinių darbų parodas ne tik Upytėje, bet ir visoje Lietuvoje. Jo darbai puošė didžiąsias parodų sales Čikagoje, Kalifornijoje, Norvegijoje, Italijoje, tapyti paveikslai puikuojasi Norvegijos, Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, JAV, Nepalo privačiose kolekcijose.
Taip tyliai, lyg potėpis ant drobės, baigėsi dar vieno gyvenimo pasakojimas – pilnas ieškojimo, kūrybos, tylos ir spalvų. Ričardo Ničajaus palikimas – sakralūs paveikslai, gebėjimas sustabdyti laiką ir įžvelgti šviesą paprastume. Ilsėkis ramybėje, Mokytojau.