Lapkričio pradžioje, kai gamta įgauna santūrią rimtį, tikintieji renkasi į vieną gražiausių savo religinio gyvenimo švenčių – Šv. Karolio Boromiejaus atlaidus.
Šv. Mišios vyko jaukioje, žmonių pilnutėlėje Upytės bažnytėlėje. Kunigo Gedimino Jankūno pamoksle skambėjo žodžiai apie šventojo Karolio gyvenimo liudijimą, ištikimybę Dievui ir rūpestį žmonėmis. Šviesią, pakilią nuotaiką dar labiau sustiprino Kupiškio bažnyčios choro atliekamos giesmės.
Po Mišių šventė persikėlė į parapijos kiemą. Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ vaišino visus susirinkusius kvapniu troškiniu, kurį virė Ina ir Rimantas Visickai. Garuojančio maisto kvapas sklandė virš kiemo, o prie stalų netilo šurmulys – žmonės dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi susitikimais. Vėliau visi buvo pakviesti į parapijos namus – čia laukė gardus pyragas, šilta arbata ir linksma Stasio Sargaučio armonikos muzika.
Šv. Karolio Boromiejaus atlaidai – tai susitikimas su Dievu ir vieni su kitais. Tokios akimirkos primena, kad Bažnyčia – tai ne tik pastatas, bet visų pirma gyva bendruomenė, o atlaidai –malda, tikėjimas ir bendrystė.
Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ narė Jurgita Zalatorienė
