Sniegas
Baltas kelias
Baltas sniegas
Baltos pėdos
Baltos vėžės balto miško pakrašty
Krinta snaigės – šaltos , purios ,šviežios
Ant delnų ir atminty.
Apšarmojusiam eglyne byra sniegas nuo šakų
O tyla skaidri, ledinė
Akyse ir ant delnų
Baltos snaigės švytuliuoja ant nulinkusių beržų
Du vienišiai, du bedaliai
Išvaryti iš namų.
Baltas kelias
Baltas sniegas
Baltos pėdos,
Baltos vėžės balto miško pakrašty
Du vienišiai, du bedaliai rado viltį rado kelią
Balto sniego šuliny….
Metai
Tai mano metai
Kai pagalvoji daug, o gal mažai .
O jausmas toks tarytum spaudžia batai
Kažko per daug
Kažko dar vis mažai.
Tai mano metai
Ir gražūs, ir spalvoti, ir pilki
Lyg traukinio besisukantys ratai
Kaskart į nežinia
Kaskart pirmyn.
Tai mano metai
Lyg šūsnys pažertų laiškų
Kuriuos svetimi dažnai pakrato ieškodami savų.
Pavasaris
Pagelto klevo šakos, aplipo bitės
Saule ir sula.
Nusinešė padangių mėliai, išdraikė iškedeno
Sniegynų liūdesį.
Boluoja sniego gniūžtėm, ledo adatėlėm
Plukės žilabarzdės.
Karklų šešėliais gėlą dangsto, šėlioja
Praėjusi diena.
Viena, visai viena žibutė mėlynakė
Laukymėj ilgesiu pravirkus
Man vėlei nieko nepasakė. . .
Praeitis
Sušalęs žemės grumstas
Iš lėto tirpsta mano saujoj,
Gaivindamas jausmus, mintis
Primindamas kas buvo miela ir trapu.
Tarpupirščiais srovena ledinė šiluma
Nudegina, suraižo
Iš sąžinės gelmės ištraukus
Senai sudilusius jausmus ir norus.
Ir nežinai – ar tau sustot
Ar būti vėjo blaškomu šešėliu?
Ar ristis, ristis laiko gilumon
Ir rast tik tai kas buvo miela.
O užtvarų senai nėra
Nei laiko, nei erdvės, nei sielos.
Plevena, raizgos balzgana diena
Primindama tik tai kas buvo miela.
Katė
Šiandieną manyje gyvena
Irzli pikta katė.
Pro langą žiūri, popierius šiurena
Glaustytis nori, kandžiotis, liūdėt.
Pašaukta lėtai atpėdins, mįslingai atsisės
Nagus išties, rąžysis, dantį grieš,
Tai priklausys nuo to kas glostys,
Ar kas su ja kalbės.
Tokia meili, kandi, graži katė
Nuo seno manyje gyvena.
Žiūrėk urvelis, posūkis, skylė
Išnyk ar bėk kur akys gena.
Aštriais nagais suraižo sielą
Švelniais kailiuko vingiais dusina
Taip norisi kakta pramušti sieną,
Įkyriai ir nuobodžiai plūstis.
Taip norisi suplėšyti visus planus
Lyg mezginio akis ardyti.
Pasaulis pilkas, piktas, nejaukus
Ir siauraakei katei durys uždarytos…
Kregždutės
Kregždutės nardo, sukasi kieme
Palanges molio trupinėliais lipdo.
Jauniklis telpantis delne
Cypsėjimu visus kitus prarikdo
Kiek linksmo triukšmo, sumaišties
Kai žingsniai kažkieno nuaidi.
Tiek linksmo triūso, gyvasties
Ir nieks kregždučių neišbaido.
Lizdai, lizdeliai, lizdeliukai
Jaunikliai, mamos, plunksnų gumuliukai.
Visi langai užtūpti darbštuoliukų…
Kodėl tiktai prie mano lango nėr kregždžiukų?