***
vienkiemių akys
temstančiuos pusnynuos
pro mašinos langus
lekiančios
kas už jūsų
skausmas ar
susitaikymas
***
skubančių dienų dulkės
išgraužė akis
tarnybos tinklas
supančiojo mintis ir kojas
bet keliasi daigeliai
per trumpos atostogos
neužaugs
***
tėviškės pievų žemuoge
miškų aviete
kiek kartų norėjau pas jus
užstrigau pusiaukelėje
darbų brūzgynuose
ar dar lauksit
manęs
kitą vasarą
***
beužkalkėjančiose
motinos smegenyse
prasimušė meilės daigelis
ačiū dievui
vėl nebebijosiu pravert
tėviškės durų
sugrįžus
***
mano išglostyti
augaliukai
kone kasmet žūsta
užsikimšusios
melioracijos potvyniuos
viskas griūna
tik tikėjimas ne
***
kad taip praeit
su benurupeika
per lietuvą
paliest
giedančias
skaudančias
sielas
raudonus sniegenų
žiedus
***
mano vaikystės
piliakalni
gegužraibių duonos
pavalgyt
kačpėdėlėm
užsiklot
***
išdžiūsta versmės
vien tik šulinys su svirtim
gyvas atminty
kaip sinavadas
priepamatų
išnykusioj sodyboj
***
iki šiol
man gražiausia
vėdrynų jūra
švelniausia
rūkų paklodė
pamiškės vaikui
tarp mūrų
***
nenoriu į prahą
nei į paryžių
keistuolė
mano tėviškė
upelių kaspinais
išsipuošusi
***
blindžių žydėjimas
dūzgė kvapais
šilkais apvystė
užtvėrė kelią miestan
dar nevėlu sakė
apsigręžk
***
vilties lelija
delnuos
virto žiaubere duonos
ar blogai
vis tiek
viltim sotinsiuos
***
nebegaliu rašyt
tik lašėt krauju
ant dar balto
gyvenimo lapo
***
išliūdėti
išlydėti
atsitiest ir sugroti
pušų vargonais
***
gyvenimo naščiai
vis sunkyn ir sunkyn
prisėsk po medžiu
nusiimk
***
nemėgstu storų knygų
nei ilgiausių poemų
man žodis
kaip aštrus peilis
arba atsiriek duonos
arba susižeisk
***
nebeinu ten
kur miško pakrašty
du medžiai išvartoj
guli
vienas šalia kito
ir bando kalbėtis
brinkstančiais pumpurais
***
žiemos šiukšles
balandy
lauže sudegint
nusipraust pumpurų rasa
ir pamatyt
tėvo
obliuojančiasrankas
ir vaiką šalia
žiūrintį
***
iš medžių svajonių
padarys lentas
susikals inkilus
ir giedos
vienkiemio žmonės
vienkiemių akys
temstančiuos pusnynuos
pro mašinos langus
lekiančios
kas už jūsų
skausmas ar
susitaikymas