Sausio tryliktoji
Te vėjuose supas
Gėlelė balta.
Lai negęsta žvakelė
Žuvusiems uždegta.
Sausis, Trylikta diena.
Trylika jaunų veidų,
Atgulė žemelėn
Amžinu miegu.
Tiek nedaug atskaičiavo
Jums gegutė dienų.
Išėjot ir negrįšit
Jūs namo takeliu.
Te jie klausos kaip šnara
Tėviškės takeliai gimti.
Žemė miegą tesaugo
Lyg motulė brangi.
Velykų varpai
Žemės veidą lietus prausia,
Debesėliai lyg pūkas balti.
Skuba žmonės takais ir palaukėm,
Verbas rankose nešdami.
Paslaptinga tyla greit baigsis,
Kai sugaus Velykų varpai.
Prisikels mūs pasaulio Globėjas,
Skambės visur „Aleliuja“ linksmai.
Šlovins Kristų pasaulis atgimęs,
Skleisis soduos baltieji žiedai.
O giesmė – lyg pavasario himnas –
Kils į dangų lyg paukštė linksmai.
Gimtasis sodžius
Kur vingiuoja upelis neramus,
Ten sodžius gimtasis tylus.
Negaliu gyventi – sunku man be jo,
Be takų, kurie kviečia sugrįžti namo.
Vis menu – tėtis mažą supo, nešiojo,
Kantrybę, meilę ir jausmus dovanojo.
Vakare plakė dalgį… linksmas dainas dainavo,
Pievose, kur pradalgiai bangavo.
Tik stebėki žvaigždes ir mėnulį rasotą,
Jaučiant tėvą šalia – mielą, tvirtą.
Priglusti prie rankų nuo darbo sunkių,
Kurios mus saugojo nuo negandų.
Vilioja vyturiai, lakštingalų gaida,
Klajojanti laukais kaimynų daina.
Tėvo mielo širdies ir rankų šiluma,
Staiga užgesusi Mamos mielų akių šviesa.
Uždekime žvakes
Už Lietuvą – gintaro lašelį,
Už smėlio kapą medžių tyloje.
Už seną rymantį namelį,
Už lino drobę sesės skrynioje.
Už Tėviškę – jos ašarotą kelią,
Už aušros rytą Nemuno krante.
Už Trispalvę aukštai iškeltą,
Už Gedimino pilį Vilniaus širdyje.
Už mylimas akis, kurios užgeso,
Už ašarą sušalusią veide,
Už jaunas širdis, kurios nurimo,
Už kančią – mirštančio veide.
Už tas maldas, kurios skambėjo,
Už šventą duonos riekę kovos kelyje.
Už auką Viešpaties, kuri lydėjo,
Visus Marijos Motinos šventa žeme.
Visada kartu
Pabūkime visi tamsioj nakty
Ir pabandykime uždegt žvaigždes.
Pamirškime, kas buvo praeity,
Kartu gyvenkime ne dėl savęs.
Sukurkime nežinomą pasaulį,
Žiedais pražydusius laukus, miškus,
Geltonai šviečiančią papuoškim saulę
Ir išdabinkim ežerų krantus.
Kartu dainuokim paukščio giesmę,
Tegul dar gieda paukščiai skrisdami.
Visiems dalinkim džiaugsmą dviese
Ir džiaukimės svajones nešdami.
Ir po širdies liepsnojantį kampelį
Dalinkim laimę žmogui kiekvienam,
Po gerą žodį, ašaros lašelį,
Kad būtume kartu visiem laikam!