***
ant bedugnės krašto
rugiai išgulėti
ore tvyro
pabaigos kvapas
yra galimybė
apsisukti ir grįžti
bet
užmini ant batraiščio
***
kelkrašty
likimo partrenktas paukštelis
vienu sparnu
priskretęs prie žvyro
kitu
prie asfalto
taip ir liko neapsisprendęs
Born this way
aš gimiau
iš didžiosios raidės
godžiai įsiurbiau orą
pirmam atodūsiui
kažkodėl stvėriau
ne rožinius akinius
ir nebuvo dievo
tarp lūpų.
Įspaudė žarijom
prisiuvo
kaip Dovydo žvaigždę
prie mano kūniškos išnaros
supaprastino iki žmogaus
lygmens
apskaičiavo mano
gyvenimo parabolę
tuo tarpu –
kažkur visatoje
užgeso kelios saulės
tai nuo manęs
visai nepriklausė
žiūrėjau savo
spingsulėm
į palatos langus
matėsi paukščiai
dangus
ir kažkoks nepažįstamas
svetimas vaizdas
balandis pilnom
tašėm
naujų gyvenimo
formulių
***
tu žinai
tai popieriaus gadinimas
todėl
nerašai man laiško
neužklijuoji voko
neišsiunti
aš jo negaunu
neapsidžiaugiu
neatplėšiu
neperskaitau
nesudeginu
***
ribotų protinių
galimybių padaras
girgžda sniegu
sunkiai keldamas
užpakalines galūnes
negalvoja nieko
laukia vasaros
slapta meldžiasi
bambalio dievams
suklupęs keliasi
nors pats nežino
kur kėblina
į prakartėlę
gimti
iš naujo
***
per daug neapčiuopiamos
pirštais gijos
tarp to ką turėjau
ir to ko nebus
***
ir vėl
mes žaidžiam
kartuves
ant mano rankų
raidžių tiek pat
jos užstringa
gerklėje
užspringstame
užsimerkiame
stengiamės nejausti
niekaip nerandame
to žodžio
jei randame
nesugebame
ištarti