Aukštaitija
Aukštaitija – tai mano gimtas kraštas.
Čia teka Šuoja, Kupa ir Upytė…
Jos tartum drobėse išaustas raštas.
Čia kviečiame svečius apsilankyti…Srovena čia Nevėžis, Svalia, Virinta
Ir Nemunėlis sraunus teka,
Vingiuoja Istras ,Mūša, Širvinta,
Ir žmonės tarmiškai čia šneka.
Čia Labanoro giria ošia
Ir Šimonių miškai žaliuoja,
Jie Aukštaitiją gražiai puošia.
Ir žydri ežerai čia tyvuliuoja:
Tai Drūkšiai, Dukštos ir Dubingiai.
Vilioja kalvelės ir margos pievos.
Ir žmonės ir paukščiai gyvena laimingai.
Juos laimina pats Viešpats Dievas.
Čia mano ir tavo Aukštaitija,
Kurioj mes gimėme ir augom.
Tai mūsų brangi tėvonija.
Todėl mes ją mylim ir saugom.
Daina Lietuvai
Graži tu mano, brangi šalele.
Su srauniom upėm, žydrais ežerais.
Tave apdainuoju, miela žemele,
Kartu su lakštutėm ir jųjų balsais.
Turtinga tu kalvom,ūksmingais miškais,
Skaisčia saulute ir giedru dangum,
Ir parkais,alėjom,saulėtais takais,
Turtinga ir savo laimingu žmogum.
Lai skamba tau dainos ir niekad netyla,
Tu daugel per amžius kentėjai.
Tavo raudos su paukščiais į dangų pakylę.
Per pasaulį jas neša,nerimstantys vėjai.
Lai žino pasaulis apie mūs šalelę.
Kokia ji graži ,darbšti ir didinga.
Kiekvienas jaučiam čia savo dalelę.
Tad klestėk tu laisva ir laiminga.
Kalėdos
Tą tylią naktį mėnesienoj
Sužybo Betliejuj ryški žvaigždelė,
Ten prakartėlėje ant šieno,
Jau plaka kūdikio širdelė.
Šventoji čia mergelė Marija
Pagimdė sūnų:Jėzų Kristų,
Kad neužgęstų meilės žarija
Ir žmonija į nuodėmę nekristų.
Skubėkit visi piemenėliai
To didžiojo stebuklo pamatyt.
Ten tarp karvyčių,avinėlių,
Mažyčio kūdikėlio aplankyt.
Čia gimęs Jėzus kūdikėlis,
Jau greit palaimins jus visus.
Iš nuodėmių sunkių pakėlęs,
Jis padalins tikėjimo vaisius.
Džiaugias visi šventu kūdikėliu,
Gražiai ir šventiškai jie apsirėdę.
Jam meldžias rytą atsikėlę.
Ant slenksčio Šventosios Kalėdos.
Metų laikai
Saulutė žemę jau pažadino
Ir nuprausė žemelę debesėlis.
Artojus į laukus jau ragina,
Parskridęs linksmas vieversėlis.
Gandrai parskride,linksmai kleketuoja.
Dangus jau skendi ežere.
Raiba gegutė miške užkukuoja,
Pražydo purienos ,štai aure.
Jau čiulba lakštutės žaliam sode,
Jurginai pražydo margam daržely.
Įstrigo boružė ramunės žiede,
Žaliuoja sviruoklis berželis.
Ir liepos skleidžia svaigų kvapą,
Paukšteliai išveda vaikus,
Mes grožimės gražiais kaštonų lapais,
O saulė kviečia į javų laukus.
Štai pūčia jau vėsesnis vėjas,
Gandrai palieka savo gūžtas.
Ant slenksčio mina štai rūgsėjis;
Nuo obuolių net šakos lūžta.
Pagelte lapai mums po kojom čeža
Visus jau prausia ikirus lietus.
Mes gausų derlių į namus jau vežam.
Ruduo žiemužei atkelia vartus.
Žiema jau barsto baltą sniegą
Ji su šaltuku kartu atėjo.
O žemė po sniegu jau saldžiai miega.
Nuo šalčio medžiai,tvoros supoškėjo.
Štai pūgos ir speigai jau siaučia.
Ant langų pražydo ledo gėlės,
Bet žemelė jau nujaučia,
Greit ateis pavasarėlis.