Atspėkite manąjį vardą
Auksiniai spurgeliai,
žydražiedžiai stiebeliai.
Dar gelsvoki, pilkšvi,
Balzganieji rūbeliai.
Per dažnai išbarti,
rauti, išmirkyti.
Išskalbti – nekalti –
švelnių rankų verpti
pakulų kuodely.
Daugianyčiame
rankšluosty,
Vaivos juostoje,
dienos drobėje
balinti, nuausti
iš nemažo vargelio.
Ak, lineli,
tebesi žalio džiugesio spindesy –
nesibaigiančios jūrės marelės…
Nors sudiržusios rankos ir gelia,
keliat aukso galveles, stiebiatės
tik aukštyn ir aukštyn…
Mėlynybės beribės gausybėj
nebelieka ribos
tarp dangaus ir žmogaus,
tarp gamtos ir tautos,
tarp šviesos ir tamsos.
Tarp akelių gausos…
Dangus ant žemės
Tas žydėjimas
beribis, bekraštis. Tai –
akių pagania…
…………………………
Baltai baltai tu
Pražydai ant geguužės
Giesmelės rytą.
……………………………
Tavęs nebebus –
Liks dar paukščiai, čiulbėję
Seniausia kalba…
………………………………
Per medunešį
Sapnuoju korį, kol
Pienu užgeriu.
………………………………
Įsibrisiu vėl
Lino mėlynėn giliai.
Niekas neras.
………………………………..
Linų žieduose
Pasislėpė žiogeliai –
Keistuoliai maži.