Vėl namo
Takelis tas veda kasdieną namo,
Kur ošia klevai ir alyvos.
Kur žydi lyg sniegas balti jazminai
Ir kvepia palangėj jurginai.
Čia šnara lyg jūra žali kadagiai
Ir tujos nuo vėjo linguoja.
Baltučiai, lengvi chrizantemų žiedai,
Lyg pienių pūkeliai baltuoja.
Už namo balti obelaičių žiedai,
Ir vyšnios vėl vasarą kvepia.
Kaip miela turėti savuosius namus,
Kaip gera juose čia gyventi.
Laimė gyventi
Paskleidžia rytas aušrą tyliai,
Išsiskleidžia jinai rausvai.
Ką ji atneš kiekvieną sykį,
Juk tu, žmogau, nenumanai.
Vien gėrio lauki ir tikiesi
Ir man, ir savo artimiems.
Jiems meilę širdyje nešiesi,
Per pievas ir žalias lankas.
Šypsaisi saulei, žemei, žolei
Smagu, kad sveikas Žemėj gyveni.
Ir į beribį laimės tolį
Kasdieną vis tolyn eini.
Jūra
Jūra, jūra mėlynoji,
Saulėtais, šviesiais krantais.
Visada visus vilioji
Paviešėti kvieti vis.
Kaip gerai nuplauti karštį,
Tavo vandeny vėsiam.
Kaip norėčiau paviešėti
Prie tavęs ilgam, ilgam.
Jūra, Baltija melsvoji,
Smėlio nusėtais krantais.
Kaip norėčiau aš gėrėtis
Tavo kopom ir laivais.
Ne kasmet man tenka būti,
Susitikti su tavim.
Jūra mūsų mėlynoji,
Tu sapnuojies naktimis.
Upelis
Upelis čiurlena kasdieną,
Per akmenis tyška purslais.
O kai mėnesiena nušvinta,
Teškena sidabro lašais.
Mėnulio nušviestos bangelės,
Suspindi sidabro rasa.
O švendrės linguoja ir šnabžda,
Vėjelio sukelta banga.
Čiurlena upelis ir spindi,
Ir diena saulėtais purslais.
Lelijos čia baltos sužydi,
Ir taškos žuvelės guviai.
Čiurlenki, upeli, per pievas,
Per klonius, miškus ir laukus.
Gaivinki tu pievas ir žmones
Ir džiugink aplinkui visus.