Gabrielė Radišauskaitė

Gimtieji namai

Gimtieji namai!
Gera sugrįžti į jus,
Man taip mylimus
Ir taip savus…

Jums nešiojuosi meilę,
Pažadėtą seniai.
Myliu jus ir mylėsiu
Amžinai amžinai.

Paukštelis

Paukšteli paukšteli,
Koks tu gražus!
Ryškios tavo spalvos,
Linksmos tavo akys…

Neišskriski, dar pabūk,
Jei išskrisi, greit sugrįžk.
Lauksiu aš tavęs, mažyti,
Prie namų kiekvieną rytą.

————————————-

Lietuva, brangioji mano,
Tu – tarytum vėjas,
Džiaugsmo ašarų pilna –
Nemažai kentėjai.
Meilės mano tau netrūks,
Visada tu lik gyva.

Lietuva, gimtine mano,
Neišduosiu aš tavęs.
Gyvensi mano širdyje,
Neiškeisiu aš tavęs –
Nešioju meilę savyje,
O tu laisva būk visada.

Šuniukas

Man šuniukas šis gražus.
Jis – geriausias iš visų.
Nors ir bijo jis kačių,
Bet nesivaikys visų.

Žmonės gerbia jį tikrai
Ir jis šeimininkus myli.
Niekada jų nenuvylė
Ir gyvena jie smagiai.

Knyga

Knyga knygele,
Tu – atviras kelias.
Šį žodį tariu,
Nes knygelę gerbiu.

Išmokei pažinti raides.
Na tai kas, kad buvo sunku?
Viskas jau praeity,
O tave aš myliu.

Laikas

Norėčiau pakeisti…
Norėčiau sugrįžti…
Norėčiau sustabdyti…
Deja, negaliu!

Norėčiau sustabdyti laiką,
Pakeist viską į gera.
Deja, to padaryti negaliu –
Jo sustabdyti neįmanoma…

Draugystė

Draugystė man svarbiausia,
Nors kartais ji skaudi.
Daug tenka iškentėti,
Kol draugą surandi.

Ir nesvarbu, kokia draugystė,
Tik reikia eit išvien.
Ar lengva, ar sunku,
Tu paklausyk draugų.

Lietus

Tie keli lietaus lašai
Man lyg atpildas. Tikrai…
Aš norėčiau verkti tyliai,
Bet nesukaupiu jėgų.

Ak, kaip gera po lietaus,
Nors ir liūdesys aplanko.
Dar žiūrėsiu aš pro langą,
Bus, ko gero, dar lietaus…

Žvaigždė

Kai kris žvaigždė,
Sugalvok didžiausią norą.
Ko tu visada norėjai?
Ko amžinai troškai?

Tikėk ir lauk…
Turėtų išsipildyt.
O jeigu ne,
Palauk kitos žvaigždės…

Gėlė

Mėlynai pražydusi gėlė –
Mažas debesėlis pievoj.
Saulės pabučiuota ir dangaus,
Laistyta lietaus, šukuota vėjo.

Tu, gėlele, nuostabiai graži,
Suteiki man džiaugsmo begalinio.
Aš didžiuojuosi tavim, žiedeli,
Ir laiminga darosi mana širdelė.

Tu esi nepaprasta tikrai,
Taip ilgai tavęs pražystant laukiau.
Aš tave auginsiu, saugosiu labai,
Kad pikta usnis tik nenulaužtų.

Klasė

Aš praleidau daug dienų
Savo klasėje geriausioj.
Mes čia žaisdavom kartu,
Buvo linksma ir smagu.

Aš išmokau čia rašyti
Ir skaityti ir skaičiuoti,
Kai buvau visai mažytė,
O dabar aš – septintokė.

Man klasėje linksmiausia
Ir draugai visi šauniausi,
Draugę čia radau brangiausią,
Mokytojai man mieliausi.

Mama

Mama, mamyte,
Myliu tave labai!
Mylėsiu lig mirties
Tave karštai karštai.

Vasara

Su draugais pačiais geriausiais
Maudausi aš kas diena.
Oi, tvanki dienelė – karšta…
Šokt į vandenėlį – šalta!

Mums kartu labai smagu
Su būriu linksmų draugų.
Mes pažįstam vienas kitą
Nuo senų senų laikų.

Tuoj į mokyklėlę eisim,
Vėlei vargsim vakarais.
O kol kas nerūpi mokslai,
Gera su draugais pažaist.

Ašaros

Nereikia ašaroti,
Neverta šiandien verkt.
Išauš kita diena –
Ją rytmetys atneš.

Jei tau manęs prireiks,
Aš būsiu čia, šalia.
Neleisiu niekam skriaust,
Paguosiu visada.

Pabus nauja diena,
Vėl viskas iš pradžių.
Ir leis ji tau pajaust:
Gyvenimas gražus!

Vaikystės kambary

Atsibudus pamačiau tave –
Saulę, šviečiančią lange.
Spinduliukai žaidė plaukuose,
Kvietė keltis – jau diena.

Nenorėjau lipt iš lovos:
Šilta, gera ir ramu.
Čia, vaikystės kambary,
Aš praleidau daug naktų.

Juk aš, būdama maža,
Vis ilsėdavaus jame.
Linksma buvo kažkada
Man vienai kambaryje.

Ruduo

Krenta lapeliai,
Džiūsta vargšeliai,
Vienas po kito
Leidžias ratu.

Medis niūniuoja
Dainą jiems liūdną,
Ošia lopšinę,
Migdo lapus.

Važiuosiu

Aš į Londoną važiuosiu,
Į Paryžių dar žadu.
Pamatysiu daug gudrybių
Ir gyvūnų įvairių.

Man tėveliai daug ką sakė:
Kad aš būčiau atsargi,
Kad kalbos jų nepamirščiau,
Prašė laiškus jiems rašyt.

Myliu tėtį, myliu mamą,
Bet važiuoti jau turiu.
Aplankysiu, kai galėsiu,
Ir atvešiu dovanų.

—————————————-

Gaila man saulės,
Gaila man vėjo,
Gaila man visko,
Ko netesėjau.

Jeigu galėčiau,
Jeigu turėčiau,
Jeigu mokėčiau,
Būčiau laiminga.

Gęsta žvakė

Gęsta žvakė,
Sudegė jau ji,
Gęsta meilė
Mano nevilty.

Tirpsta vaškas
Ir aplink tamsu,
Nieko nematyti –
Man labai baisu.

Širdutė

Plaka štai širdutė,
Smarkiai smarkiai plaka.
Ji vėl nerimauja
Dėl mažos bėdutės.

Garsiai garsiai tuksi,
Vėl kažin ko bijo.
Bet padėsiu aš
Nurimti širdutei.

Mes nurimome drauge
Ir išsprendėme staiga
Mažą tą bėdutę
Manoje širdutėj.

Artimi

Su praeitim mes susitaikom,
Į dabartį mes atkeliaujam
Ir atnešame šiam pasauliui
Žiupsnelį laimės, meilės saują.

O ką gali žinot? Rytoj gal viskas,
Gal viskas viskas pasikeis?
Gal tapsime mes artimiausiais
Ir neišskiriamais draugais?

—————————————-

Baltos snaigės nusileis,
Ir pasaulis pasikeis.
Tu galbūt mane nuvesi,
Kur kadaise pats lankeis.

Ten, kur mažos snaigės šoka
Baltą valsą pamažu,
Ten, kur meilės nepritrūksta,
Kur daug pasakų keistų.

—————————————-

Paukšteliai jau sugrįžo
Į savo namelius.
Į mielą, brangų kraštą
Parskrido jie laiku.

Mes džiūgaujame, šėlstam –
Pavasaris greit bus.
Vėl džiaugsimės giesmelėm,
Vėl kelsim inkilus.