Nebelauki
Suknelė šlama vėjy
Pas tave atbėgu
Per sodą obelų
Baltą baltą
Kiemo tyloje sėdi,
Pasitinki žvilgsniu
Giedru, be šešėlių.
Gera gera.
Kol alyvos žiedely
Bitę dūzgiant girdžiu,
Meilę tavo rasiu
Gražią gražią.
Pakalbėkim šią naktį
Pašnibždom po maldų,
Kai namuose tamsu,
Ištiesk ranką.
Sugrįžki į praeitį,
Kur man viskas smalsu.
Sapnuose matysiu
Kaip pasaką.
Dulkes palieki kely
Su arkliu smarkiuoju.
Draugių juoką girdžiu
Skambų, jauną.
Ten verpimo rately
Vilnos giją regiu.
Joje susisuksiu
Žiemą šaltą.
Glostau vėsiame rūsy
Po lino rankšluosčiu
Duonytę iš rugių
Kvapią gardžią.
Ramių sapnų palinki
Po ilgųjų kalbų,
Dabar čia taip tylu,
Ateik į sapną.
Šauksmas skrieja į tolį-
Močiutėle, ilgu
Lange tiktai šešėlis-
Tavęs neberasiu.
Nuostabus laikas
Nuostabus laikas,
Kai tavęs laukiu,
Krintant lietaus lašams
Virš mūsų parkų,
Kai ateina naktis
Į ūžiančią gatvę
Ir šešėliai sienose
Ištrina mano vienatvę.
Nuostabus laikas,
Kai atsimerki
Ir ryto šviesoje
Tiek daug man reiški.