Gabrielė Purauskaitė

Lietus lyja čia dažnai.
Iškelkim vėliavas aukštai,
Eikime pagerbti ją.
Tu nepamirški Lietuvos niekada!
Uždekim žvakelę
Visiems, kurie ją gynė,
Atverkim savo širdis jai plačiai.


Mokytojai

Ko mus moko žmonės šie?
Moko mus linksniuot, mąstyt,
skaičiuot…
Na, o mes neklausom jų – darom
taip, kaip mums patogu.
Bet nėra labai gerai neklausyti jų
kalbų.
Štai per pertraukas mes kalbūs ir
šnekoriai dideli,
Pamokoj gi sėdim tyliai it pelytė
nebyli.
Ačiū Jums, kad laiką brangų savo
dovanojat mums visi.


Takas į kapus

Žėri žvakės tamsoje,
Pilnos liūdesio graudaus.
Spindi jų liepsna
Lyg žmogus be jausmo.
Šie kapai pilni pilni
Artimųjų skausmo,
O namai perpildyti
Artimųjų verksmo.