Kasdienybė
Ar kasdien lekiate
Visą savo dieną
Nesustodami?
Ar pagalvojate,
Kad reikia paklausti:
„Kaip gyveni?“
Ar girdėjote atsaką paklausus,
Kaip prabėgo diena.
Ar gulėjote lovoje,
O jūsų galvoje skriejo
Tūkstančiai neišspręstų problemų?..
Sustokite!
Laikas nelaukia!
Muzika negros be galo…
Ar kada nors
Stebėjote vaikus,
Skriejančius drauge
Su saule?
Ar klausėtės, kaip lietus
Barbena į langą?
Ar kada nors
Grožėjotės drugelių šokiu?
Ar stebėjote saulę,
Besislapstančią
Už debesų?
Neskubėkite!
Dar medžių ošimo
Ir paukščių giesmių
Pasiklausykite.
Juk viskas, kas turi
Pradžią,
Turi ir pabaigą…
Šalta naktis
Mėnulis negaili šaltų pavasario naktų.
Jau brėkšta pavasario rytas,
Spindinčiom žvaigždutėm nusėtas dangus.
Mėnulis negaili šaltų pavasario naktų.
Ir susiskleidžia pirmieji rasoti žiedai,
O karklyne lakštutė užmiega.
Mėnulis negaili šaltų pavasario naktų.
Jau brėkšta pavasario rytas…
Liūdesys
Sušalęs liūdesys lūpas praveria.
Tu pažiūrėk – koksai niūrus dangus.
Girdžiu tenai toli, kaip šunys verkia…
Sušalęs liūdesys lūpas praveria.
Žolė užmigus – tik kėkštas rėkia…
Dejuoja katės sunkiai kaip žmogus.
Sušalęs liūdesys lūpas praveria.
Tu pažiūrėk – koksai niūrus dangus.
Žibutės
Ant Čičinsko auga gėlės –
Mėlynos žibutės.
Jos prie kalno, čia papėdėj,
Ant Čičinsko auga gėlės,
Jos neaukštos ir liaunutės,
Kvepia pavasariu gaiviu.
Ant Čičinsko auga gėlės,
Skina jas maži vaikučiai.