Lino meilė
Lai mėlynuoja jūra linų
Ir šypsosi akys,
Nematę melsvų pakelių,
O atmena tai tik iš žodžių meilių.
Mėlynos jūros linų
Esti tėvų atminty,
Ilgesį kelia mintis apie
Linų banguojantį lauką,
Ėmusį vis mažėti ir tolti nuo mūsų…
***
Gimtinės grožis užburia:
Žali, geltoni, melsvi jos beribiai laukai,
Upės lyg susipainioję siūlai,
Surišę šimtamečius tamsiuosius miškus.
Užauginus ne vieną kartą vaikų
Išlydi kiekvieną taip pat…
Neapsakomą meilę jučiu
Žemei gimtai, jos mėlynam dangui.