AUDRA
Atskriejo debesys juodi,
ir skrodžia dangų žaibas,
ir rados nerimas širdy,
jaučiuos kaip mažas vaikas.
Praplyšo juodasai dangus,
lietus pradėjo pliaupti,
man kažkodėl taip neramu,
lyg ko negero laukti.
Bandau įtikinti save,
kad audra greitai baigsis,
tereikia iškentėt, ištvert, sulaukt,
kol saulės žiedas skleisis.
SAPNUOJU BALTIJĄ
Ritasi Baltijos banga,
ji man brangi, ji man sava,
ji man kaip rytmečio aušra,
kaip Paukščių Takas danguje.
Kasnakt aš ją regiu sapne,
jos žuvys plauko gelmėse,
ją dengia debesys balti,
jai moja pušys iš toli.
Seniai mačiau ją, tokią gražią,
tokią skaidrią, tokią plačią,
tokią erdvią ir didingą,
ji visad bus paslaptinga.
Aš trokštu vėl sugrįžt tenai,
kur jūra ošia, spindi gintarai,
kur smėlis, kopos ir laivai,
norėčiau likt ten amžinai.