Dovydas Levickis

TRINTUVĖ

Nors kokie tobuli bebūtume,
kiekvienas viduje turime trintuvę.
Joje mes sutriname negailestingą tiesą,
slepiame melus, barnius

ir statome problemoms sienas.

Tačiau, net viską sutrynus,
lieka žymės
bei gilūs randai,
kurių neįstengiame pamiršti.

Kai jaučiame, kad jie jau gyja,
naująsias problemas
trintuvėn siunčiame nebyliai.


TRAUKINYS

Greitai lėkdamas lyg vėjas šiaurys
praūžė pro stotį traukinys.
Lėkė, nudundėjo ir mergaitės laukiančios nepastebėjo.
O mėlynakė laukė jo tarsi stebuklo,
nes neturėjo maisto, nei namų.

Tik svajonėse mergytės tos
Uniformuotas palydovas jai ranka pamoja,
O traukinys ją nuveža toli, toli,
Kur skraido baltos varnos,
Kur jūra yr saldi.