LINAI SUGRĮŠ
Šiandien lyja…
Linguoja linai…
Jų žiedai skleistis dar neišdrįso,
Ir nulinkę dūmoja nūnai
Ar dar juos kas pasės…
Ar iš viso
Jau laukai mėlynai nebanguos…
Gal tik skleisis žavi mėlynakė
Ne Lina…
Rugiagėlė rugiuos…
Kelias pilkas į tolumą bėga…
Moja senas malūnas sparnais…
O paveiksluos ir drobėse ten
Mėlynuoja užmigę linai…
Lino mėlis Upytės laukuos
Gal neliks tik atminty?
Dar atverkime širdis trapiam
Lino žiedui…
Vieta jo – širdy…
EMIGRANTO SAPNAS
…aš namolio einu savo tėviškės vieškeliu…
svajingai sūpuojas aplink sodrios varpos kviečių…
nors žinau, kad sapnuoju, bet iškeliu
savo ranką aukštyn – lengvą vėją liečiu…
ir ataidi širdy skonis dobilo –
kaip medaus…
o akyse jūruoja mėlynžiedžiai linai…
jų spalva – kaip dangaus…
ir lakštingalos suokia, jų melodijos tobulos…
tyliai srovena upelis, basos kojos dulkėtos…
pamiškėj kaspinai
lengvo rūko nutįsę… tarsi svajos žmogaus…
pabundu… pasibaigia tas kelias…
o aplink kraštas svetimas…
vėl užmerkiu akis… noriu grįžt…
savo tėviškės vėjo ošimą girdžiu…
dar pasiekti namus, kur gurgėjo upelis…
pasėdėt po vešliu savo tėvo sodintu klevu…
gal kada, nors sapne, kelias vėl namo ves…
ir rasa akyse ašarėle sužvilga…
ak,Gimtine, kaip aš pasiilgau tavęs…