Gintarė Padvelskienė

EINU NAMO

Mažais žingsneliais kielės,
Alyvų svaigaus dvelksmo
Pripildytomis gatvėmis,
Grįžtu į tėviškę, namo.

Ten akys mylimos žiūrės
Iš nuotraukų albumo,
Laukai pražydę gėlėmis-
Taip neseniai tai buvo…

Ir ramų balsą iš giesmės,
Iš mano atminimo,
Nuneš vėjūkštis lankomis,
Kur laumės rūbus siuvo.

Pirštuose rožinis tekės
Ir maldos gilios tavo,
Pakils aukštai, jei tik tikės (tikėsi)
Motina vakaro mojavos.

Takelį užžėlė žolės,
Neliko seno sodo,
Vėlelėmis virsta žmonės,
Tik visad per greit, atrodo.

LINAI

Mėlyni žiedeliai tyliai supasi,
Vasaros vėjelio paliesti,
Ne, tai ne berneliai šoky sukasi –
Mėlyni žiedeliai tyliai supasi.
Jei galėtų kas jų šnaresį suprasti,
Tai atlieptų ilgesiu širdis,
Mėlyni žiedeliai tyliai supasi,
Vasaros vėjelio paliesti.