LINAI
Laukuose žėruoja linai.
Lyg brangakmeniai spindi
Jų jūros spalvos, mažyčiai
It trapūs drugeliai – žiedai.
Kotelis liaunutis siūbuoja džiugiai,
Vėjeliui papūtus, jis šoka smagiai.
Žiedelis papuoštas gelsvais sūkuriais,
Prikausto žvilgsnį jis savo kerais.
Laukų mėlynumas kaip jūra banguoja,
Kurioj aš paskęstu lyg bitė aguonoj.
Mintys įkyrios vis sukas ir sukas –
Lino žiedelis švelnus tarsi pūkas.
Prie jo prisiglaudus saulutė nušvinta,
Tartum dangus į pievą nukrinta.
O mintys įkyrios pavirsta į tylą
Ir užburia viską, kas žemėje gyva.
LIETUVA
Bėga minutės, valandos, dienos.
Keičiasi mėnesiai, metų laikai.
O tu vis viena, mylima šalele,
Po šimto metų laisva likai.
Kančių daug patyrei. Buvo klajonių.
Liejosi kraujas, aidėjo šauksmai.
Didvyrių širdys alsavo tikėjimu:
Būt nepriklausoma tu privalai.
Visi tikėjo, visi vieningai
Džiaugėsi pergale, kad ir skaudžia.
Turime šiandien jiems AČIŪ sakyti,
Visad išliks jie mūs širdyse.
Bėga minutės, valandos, dienos.
Keičiasi mėnesiai, metų laikai.
O tu vis viena, mylima šalele,
Po šimto metų laisva likai.
Kančių daug patyrei. Buvo klajonių.
Liejosi kraujas, aidėjo šauksmai.
Didvyrių širdys alsavo tikėjimu:
Būt nepriklausoma tu privalai.
Visi tikėjo, visi vieningai
Džiaugėsi pergale, kad ir skaudžia.
Turime šiandien jiems AČIŪ sakyti,
Visad išliks jie mūs širdyse.