Sonata Revinskaitė

AŠ BĖGU

Aš bėgu Tėviškės laukais,
Iškėlusi rankas į dangų,
Šaukiu aš Tėviškės miškais,
Kur skamba aidas tolumoj –
Pasitikite mane! Aš grįšiu !

Aš bėgsiu tuo keliu,
Kuris mus veda į rytojų,
Kiekvieną akmenuką jausdama,-
Savyje aš pagalvoju…

Iškęsiu skausmą begalinį,
Nusiprausiu vargo dulkes lietumi,
Įkvėpsiu gaivų gurkšnį oro,
Kad tik sutikčiau rytą –
Aš savo Tėviškės glėby…

PAVASARIS 

Šypsosi Pavasaris gražuolis! 
Puošdamas medžius žaluma,
Atskleisdamas pumpuro grožį! 

Numargina pievas gėlėm,
Nubarsto laukus aguonom raudonom,
Nuvinguriuoja su vėjais
Upėm srauniom,
Medžių lapais šnarėdamas
Jis saulę šaukia! 

Pasitikime rytą,- 
Su zylės giesme, Pavasari,
Koks Tu džiaugsmingas,
Su Tavimi atbunda gamta,
Suteikianti mums dviprasmybę…