LINAI
Sakmė
Žmonės gyveno gerai,
dirbo nei daug, nei mažai.
Laisvalaikių daug turėjo,
moterys pletkaut pradėjo.
Dievui ir Motinai nepatiko,
kad žemėj taip nutiko.
Atsiuntė tada jie sėklų,
kad žmonės augintų, dirbtų.
Iš sėklų išaugo linai
ir pražydo mėlynai.
Tikrąja spalva dangaus
kaip akys Dievo sūnaus.
Moterys sėjo, rovė,
minė, verpė, audė.
Džiaugėsi savo audiniais
ir raštais vingriaisiais.
Taip žemėje auga linai
ir žydi jie mėlynai.
Tai yra spalva dangaus
kaip akys Dievo sūnaus.
BERČIŪNAI – PROTĖVIŲ ŽEMĖ
Berčiūnai – protėvių žemė,
išvaikščiota bočių senų.
Jie čia gadynėj gyveno
ir gynė nuo negandų.
Šventuos senelių kapeliuos
pušys linguoja, siūbuoja,
jos nuliūdę, sustoję
ir šventą maldą rypuoja.
Skamba bažnyčios varpai
iš aukštai skambiai, didingai.
Pasimelskite, katalikai,
nuoširdžiai ir garbingai.
Čia čiurlena skaidrūs upeliai,
ošia žali, puikūs miškai.
Raitosi dailūs kalneliai,
juosia juos žali slėniai.
Jau nebėra linų,
tų gražių, mėlynų,
Kuriuos močiutė jauna,
rovė juos su daina.
Berčiūnai – protėvių žemė,
išvaikščiota bočių senų.
Dabar mes juose gyvenam
ir mums visiems gera kartu.