Kai, anot lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio, „saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas (…), /o šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia./ Vėjai su sparnais jau pradeda mūdraut“, gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ pakvietė pakeliauti po Kėdainių kraštą.
Stabtelėję Sirutiškio kavinėje „Raganė“ sužinojome, kad čia galima paragauti net septyniolika rūšių virtinių. Tai Vidurio Lietuvos tradicinis, mamų ir močiučių itin dažnai gamintas patiekalas. Pagal skirtingą kraštelių užraitymą supratome, kur su grybų, varškės, bulvių tarkių, kiaulienos ar ančių kepenėlių įdaru – vieni už kitus skanesni.
Ekskursija po Kėdainius prasidėjo seniausioje turgavietėje, erdvioje senamiesčio vietoje – Didžiojoje Rinkos aikštėje. Gidė Jūratė papasakojo apie kultūrų įvairove garsėjantį miestą – lietuviai, žydai, lenkai, vokiečiai, škotai ir kitų tautybių žmonės Kėdainiuose draugiškai gyveno nuo senų laikų. Pasigrožėję sinagogų kompleksu ir sužinoję jų istoriją, sužiurome į miesto reikšmingumą liudijančią Rotušę, kurioje veikė Magistratas (miesto taryba), rūsyje – kalėjimas ir patalpa budeliui. Apžiūrėjome ir masyvų paminklą aikštės viduryje – iždą simbolizuojančią „Skrynią“, papuoštą Didžiojo etmono Jonušo Radvilos biustu ir kitais istoriniais simboliais.
Senamiesčio gatvelės vedė iki Viešpaties Atsimainymo cerkvės, pro evangelikų liuteronų bažnyčią link dailios medinės Šv. Juozapo bažnyčios, kuri sužavėjo savo autentiškomis detalėmis. Karmelitus menantis Kėdainių krašto muziejus, įsikūręs vienuolyne, dalį ekspozicijos demonstruoja buvusiose Dievo tarnų celėse. Garsaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai, XIX a. baldai iš žvėrių ragų, indai – daug kas sudomino apsilankiusius. Įdomu buvo pasižvalgyti po didingą evangelikų reformatų bažnyčią, kurioje išlikusi sudėtingais drožiniais puošta ąžuolinė sakykla. Nusileidę į rūsį atsidūrėme kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejuje – XVII a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietėje Lietuvoje.
Viename iš pirmųjų mūrinių pastatų Kėdainiuose, škotų statytame name įsikūrusiame restorane „Grėjaus namas“, baigėme pažintį su vienu iš septynių Lietuvos miestų, turinčių senamiestį ir tokią turtingą istoriją. Bendrai praleidę dieną ir patyrę malonių akimirkų, visi stiprinome giją, kuri vadinasi – bendrystė.
Jurgita Zalatorienė
