Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ vykdo Panevėžio rajono visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Kartu mes – jėga!“, kurio tikslas ugdyti teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą ir natūralų maistą.
Rugsėjo 25 dieną grupė bendravimo ir aktyvaus laisvalaikio pasiilgusių žmonių išvyko į Zarasų kraštą. Kad išvyka bus glaudžiai susijusi su sveikos gyvensenos propagavimu, keleiviai pajuto nuo pat kelionės pradžios, nes trenerė Sandra Marcinkevičienė ne tik pasakojo apie judėjimo, maisto, vandens, geros nuotaikos įtaką sveikatai, bet pakvietė nuotaikingai mankštai. Sėdėdami savo vietose autobuse, keleiviai mankštino pirštus, rankas, kaklą, juosmenį. Vingiuotu keliu pasiekę Stelmužės kaimą, ekskursijos dalyviai gėrėjosi ir stiprybės sėmėsi iš seniausio ir storiausio ąžuolo Lietuvoje. Daugelį nustebino Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus unikaliomis medžio drožybos skulptūromis puošta bažnyčia, pastatyta 1650 metais, kurią latvių meistrai surentė tik kirviais aptašydami sienojus, nenaudodami metalinių vinių ar pjūklų. Pasiklausę pasakojimo apie gilių kavos naudą sveikatai, ekskursijos dalyviai paragavo šio kvapnaus gėrimo, užkąsdami žolelėmis pagardintais vegetariškais kibinais.
Atvykę į Zarasus ir apsižvalgę erdvioje Sėlių aikštėje, į kurią iš visų pusių sueina radialinės miesto gatvės, projekto dalyviai mankštinosi ir atliko koordinacijos pratimus. Sumanaus ekskursijų gido Ramūno Keršio lydimi, keliauninkai aplankė šio miesto įžymiausias vietas: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, viešąją biblioteką, Zarasų miesto lopšį, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vietą – Didžiąją salą. Zaraso ežero panorama gėrėjosi nuo apžvalgos rato, įrengto septyniolikos metrų aukštyje virš ežero. Pasivaikščioję upės pakrantėje įrengtu pėsčiųjų taku, keliautojai atsisveikino su Zarasais ir pasiekė Šlyninkos kaimą, kuris garsus 300 metų vandens malūnu, iki šių dienų veikiančiu technikos paveldo statiniu su autentiška įranga. Pasiklausę šmaikštaus malūnininko pasakojimo apie malūno gyvenimą, čia malamus įvairių rūšių miltus, iš jų gaminamus patiekalus, visi ragavo rupių miltų blynus su spirgučiais ir kitus senovinius patiekalus.
Rudenėjanti gamta tą dieną dovanojo lietaus ir saulės žaismą, o išvykos dalyviai džiaugėsi kelione, kurioje netrūko judėjimo, gardaus ir natūralaus maisto, šilto ir nuoširdaus bendravimo.
Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ narė Jurgita Zalatorienė
