Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla ir gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ sėkmingai bendradarbiauja vykdydamos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos finansuojamą jaunimo užimtumo skatinimo projektą „Gera gyventi ir kurti čia 2018“, gyvenimo įgūdžių ugdymo projektą „Būsiu tavo draugas“ ir visuomenės sveikatos biuro finansuojamą projektą „Kartu mes jėga“. Liepos viduryje organizuota trijų dienų stovykla, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui, plėtojant kūrybinę, sportinę, gamtosauginę veiklą, skatinant gimtojo krašto pažinimą.
Atsisveikinę su mobiliaisiais telefonais ir pasižadėję elgtis saugiai, grupė jaunuolių dviračiais iškeliavo į Ustronę. Pravažiavę Memenčių koplytėlę, pastatytą 1861 m. baudžiavos panaikinimui atminti, suko link žymaus lietuvių skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūros „Nevėžis“ Papušių kaime. Nusifotografavę prisiminimui, pedalus mynė link Nevėžninkų, kuriuose išlikusios XIX a. statytos storiausios skaldytų akmenų mūro koplyčios sienos. Papietavę Naujamiesčio šiaudinių skulptūrų parke, nusimaudę Nevėžyje, dviratininkai sėkmingai pasiekė Ustronės vienkiemyje įsikūrusį Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų. Kaip kažkas yra pasakęs, „milijono žvaigždučių viešbutis“ po atviru dangumi laukė keliauninkų, reikėjo tik pasistatyti palapines. Iki pat vėlyvo vakaro jaunimas žaidė su kamuoliu, lenktyniavo estafečių, tinklinio, badmintono varžybose. Po šimtamečiais medžiais tamsoje šviečiantis ekranas – civilizacijos ženklas, panaudotas svarbiam tikslui – sukrečiančią dramą „Gerumo stebuklas“ žiūrėjo beveik visi ir džiaugėsi, kad nugalėjo meilė ir gerumas.
Po pusryčių, gėrėdamiesi poledynmečio laikų kraštovaizdžiu, baidarininkai yrėsi Nevėžio senslėniu. Išbandę save ir nuplaukę penkiolika kilometrų, patyrę neišdildomų įspūdžių ir nuotykių, sėkmingai pasiekė Vadaktėlių kabantį tiltą ir grįžo į stovyklavietę, kur virėjai laukė su karštais pietumis. Iki vėlyvo vakaro sodyboje aidėjo linksmas juokas, kamuolio bumbsėjimas, spragsėjo laužas. Naktinis žygis – dar vienas išbandymas, kai turi saugoti draugus ir pasitikėti šalia esančiais.
Rytinė mankšta išjudino užsimiegojusius, o simuliuojančiųjų motyvacija iškart atsirado „paragavus“ šalto šulinio vandens. Papusryčiavusius stovyklautojus muziejininkas Audrius Daukša pakvietė į klėtelę ir papasakojo apie knygnešystę – išskirtinį XIX a. Lietuvos istorijos reiškinį, Juozą Tumą-Vaižgantą, kunigą, rašytoją, visuomenės veikėją, mokė suprasti meno kūrinius ir aiškino simbolių reikšmę. Padėkoję ir atsisveikinę su svetingu šeimininku, kuris maršu palydėjo išvykstančius, sėdo ant dviračių ir laimingai pasiekė Upytę.
Laikas, praleistas stovykloje, suartino bendruomenę, jaunimui suteikė galimybę pademonstruoti savo geriausias savybes, o vyresniesiems – pasidžiaugti, kad auga aktyvi, kritiškai mąstanti ir drąsiai reiškianti nuomonę, nebijanti iššūkių ir siekianti rezultato karta, kuria galima pasitikėti.
Mokyklos direktorė Jurgita Zalatorienė
