Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ vykdo Vaikų vasaros užimtumo ir poilsio programos projekto „Būkime kartu 2021“ ir Jaunimo veiklų ir iniciatyvų skatinimo projekto „Aukime ir stiprėkime“ veiklas, kurias finansuoja Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Suderinus projektų tikslus – ugdyti socialinius įgūdžius ir nuostatą sveikai gyventi, padėti paaugliams surasti pusiausvyrą tarp asmeninių ir bendrų interesų, įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo patirties – buvo suorganizuota turininga stovykla vaikams ir jaunimui.
Rugpjūčio 3 dieną nuotykių ir bendravimo išsiilgusi stovyklautojų grupė išvyko į pajūrį. Bendruomenė dalyvauja VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuotame projekte „Eismo saugumas bendruomenėse“. Kelionėje buvo primintos pėsčiųjų pareigos, akcentuotas diržų segėjimas autobuse, jaunimas atliko užduotis, susijusias su eismo saugumu. Pakelyje aplankę poeto, kunigo Maironio tėviškę, keliautojai pasiekė Šilutę ir aplankė Hugo Šojaus muziejų. Susipažinę su paties dvarininko surinkta etnografine ekspozicija, unikalia Klaipėdos krašto XVII–XX a. buitimi, iškylautojai saulėtoje verandoje klausėsi dvaro ponios senąja šišioniškių tarme pasakojamų intriguojančių istorijų, mokėsi paslaptingos vėduoklių kalbos ir atlasinių kaklaskarių rišimo būdų, vaišinosi Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalais – pyragu ir kafija (kava).
Atvykę į unikalų gatvinį upinį Minijos (Mingės, Minės) kaimą, dažnai Lietuvos Venecija vadinamą, išvykos dalyviai dairėsi mažųjų laivų uosto. Lydimi laivo kapitono stovyklautojai plaukė Nemuno deltos vandenimis, klausėsi gido pasakojimų apie krašto gamtą, legendų apie Kuršių Nerijos kraštovaizdį.
Aukštumalos pažintinis takas – dar viena paslaptinga, savito pelkės grožio vieta. Keliautojai, vingiuojančiu taku pasiekę apžvalgos bokštą, stebėjosi nematytais augalais, džiaugėsi prabėgančiais taką driežais – ne be reikalo ši ypatinga vieta laikoma Lietuvos pelkių tyrinėjimo mokslo lopšiu.
Karklėje pasisveikinę su Baltijos jūra, krykštaudami ir šokinėdami per bangas vaikai džiaugėsi besileidžiančios saulės spinduliais. Vakarop stovyklautojai pasiekė Kretingalės pagrindinę mokyklą, kuri svetingai priėmė penkioliktą kartą. Tradicinis Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios lankymas vidurnaktį ir skaitomos Maironio eilės – paskutinis akcentas, užbaigęs turiningą dieną.
Rytas išaušo saulėtas ir šiltas. Keliautojai išplaukė vaizdinga, pilna gyvybės, pirmoje trasos dalyje sraunia ir akmenuota, antroje – ramia Minijos upe. Nebaikščių ančių pulkeliai, laumžirgiai ir pakrančių augalų kvapas lydėjo irkluotojus visą dieną. Netikėtai užklupusi liūtis – nauja patirtis ir draugiškumo išbandymas daugeliui komandų, kai reikėjo dalintis lietpalčiais ar priimti sprendimą: slėptis po palinkusiomis medžių šakomis ar irkluoti lietui lyjant toliau. Baidarininkai, įveikę 16 kilometrų, į mokyklą grįžo pavargę ir šlapi. Šiek tiek pailsėję vaikai žaidė su kamuoliu, vaikščiojo po parką, stengėsi laišku, piešiniu, saldžia dovanėle nudžiuginti tą draugą, kurį ištraukė „Angelo sargo“ žaidime. Naktinis filmas „Pakeliui į mokyklą“ subūrė visus prie ekrano. Nuovargis merkė akis, tačiau istorijos apie keturiose skirtingose pasaulio vietose gyvenančių vaikų kelionę į mokyklą, nevaikiškas problemas, skurdą ir norą mokytis kvietė susimąstyti apie tikrą gyvenimą užgožiančius patogumus.
Trečiąją dieną jaunimas aplankė grafo F. Tiškevičiaus dvare įsikūrusį Palangos gintaro muziejų. Ekskursijos vadovas pristatė autentiškai įrengtas erdves ir unikalią gintaro ekspoziciją. „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ – puiki edukacinė programa, kurios metu priešistoriniai ženklai interpretuojami per šiuolaikinių technologijų prizmę. Pagal savo gimimo datą kiekvienas programos dalyvis susikūrė sėkmę pritraukiantį amuletą.
Šilta jūra, geltonas smėlis ir saulė – tai, ko reikėjo puikiam stovyklos užbaigimui. Geros emocijos ir laimingos akimirkos, užrakintos giliausiuose širdies kampeliuose, stiprina kiekvieną ir padeda įveikti gyvenimo sunkumus.
Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ narė Jurgita Zalatorienė
